Grenlandijos jūra

Grenlándijos jra (angl. Greenland Sea, danų k. Grønlandshavet, isl. Norður íshaf, norv. Grønlands Havet), Arkties vandenyno pietvakarinė dalis tarp Grenlandijos, Jano Mayeno salų ir Špicbergeno. Plotas 1 195 000 km². Didžiausias gylis 5527 m (kitais duomenimis, 5608 m), vidutinis 1644 metrai. Pietuose ir pietryčiuose jungiasi su Norvegijos jūra. Krantai fjordiniai, Grenlandijos salos šiaurės rytuose ledyniniai; nuo nuslinkusių į jūrą Grenlandijos ledynų atskyla ledkalniai.

Grenlandijos jūros dubumą iš pietų ir pietryčių riboja povandeniniai Islandijos–Jano Mayeno, Mohno ir Knipovičiaus kalnagūbriai, iš pietvakarių – Grenlandijos–Islandijos slenkstis. Kalnagūbrių aukštis nuo dugno 2–3 km, jūros gylis virš jų nuo 25 m (Eggvino banka) iki 123 m (Westeriso kalnas). Yra Jano Mayeno ir Špicbergeno gilieji lūžiai. Grenlandijos jūros dugno reljefas pietuose kalvotas, šiaurėje – plokščia abisalinė lyguma.

Grenlandijos jūra yra arktinio ir subarktinio klimato juostose. Rudenį ir žiemą būna dideli štormai. Vyrauja šiaurės vėjai. Žiemą ir pavasarį apie 85 % jūros paviršiaus dengia ledai. Rugpjūtį ir rugsėjį ledas tik prie Grenlandijos krantų.

Grenlandijos jūros rytiniu pakraščiu į šiaurę teka šiltoji Vakarų Špicbergeno srovė, vakariniu į pietus – šaltoji Rytų Grenlandijos srovė. Grenlandijos jūros vandens paviršiaus temperatūra vasarį šiaurėje –1 °C, pietuose 1–2 °C, rugpjūtį šiaurės vakaruose 0 °C, pietryčiuose 6 °C. Druskingumas Grenlandijos jūros vakaruose 32 ‰, rytuose 33–35 ‰. Potvyniai kas pusę paros; jų aukštis 2–4 metrai.

Didelis biologinis produktyvumas. Gausu žuvų, ruonių, pakrantėse – paukščių.

Didžiausi uostai: Siglufjörðuras, Akureyri (Islandija), Longyearbyenas, Barentsburgas, Pyramidenas, Ny‑Ålesundas (Špicbergenas).

2403