grẽtinamoji kalbótyra, kontrastỹvinė kalbótyra, kalbotyros šaka, tirianti dviejų ar kelių gretinamų kalbų panašumus ir skirtumus (daugiausia gramatikos lygmenyje). Gretinama remiantis to paties sinchroninio pjūvio duomenimis; metodika priklauso nuo tyrimo uždavinių. Gretinant kalbas didaktikos tikslais pagrindu imama vienos kalbos gramatinė sandara ar jos dalis ir nustatomi skirtumai nuo kitos kalbos. Kai gretinimas orientuojamas į kalbų tipologiją, pagrindu imamos loginės bei semantinės struktūros arba kalbos formų tipiniai modeliai ir tiriama, kaip jos atsispindi įvairiose (dažniausiai skirtingų šeimų) kalbose. Generatyvinė gramatika gretinimo pagrindu ima vadinamąją bazinę (giliąją) kalbos struktūrą, laikomą universalia. Automatinio vertimo tikslais gretinama ir naudojantis tam reikalui sukurtomis dirbtinėmis kalbomis tarpininkėmis.
2352