gręžinys

vandens gręžinys

gręžinỹs, gręžimo būdu padaryta požeminė cilindrinė ertmė. Gręžiniai gręžiami Žemės paviršiuje, jūrų ir vandenynų dugne, žemyninių ledynų masyve, Mėnulio, planetų ar kitų dangaus kūnų paviršiaus terpėje. Uoliena ardoma gręžimo antgaliu, kuris nuleidžiamas gręžimo vamzdžiais (gręžinių gręžimas). Gręžiamą gręžinį sudaro anga (įrengiant gręžinį joje įtaisomos gręžinio žiotys su antstatu), gręžskylė, arba kamienas, ir gręžvietė (gręžinį įrengus – dugnas). Pagal gręžskylės padėtį gręžiniai dažniausiai būna vertikalūs arba nuožulnūs, rečiau horizontalūs, pavieniai arba krūminiai (iš vienos aikštelės išgręžti keli įvairaus polinkio gręžiniai). Pagal būklę skiriami neįrengtieji ir įrengtieji (su tam tikra bandymų, tyrimų ar technologine įranga), naudojamieji ilgalaikiai ir trumpalaikiai, atsarginiai, konservuotieji, likviduotieji (tamponuotieji, išsprogdintieji) gręžiniai.

Gręžinių gręžskylės skersmuo būna vienodas per visą gręžinio gylį arba kintamas (gilyn pakopomis mažėjantis). Skiriami labai mažo (33–50 mm), mažo (50–180 mm), vidutinio (180–350 mm), didelio (daugiau kaip 350 mm) skersmens gręžiniai; kai kada gręžiami ir labai didelio (2,5–3 m) skersmens specialūs gręžiniai. Pagal gylį įvairiose šalyse gręžiniai skirstomi nevienodai. Dažniausiai mažesnio negu 1500–2000 m gylio gręžiniai vadinami sekliaisiais, 2000–4500 m gylio – vidutiniais, 4500–6000 m gylio – giliaisiais, gilesni negu 6000 m gylio – labai giliais; Lietuvoje mažesnio negu 30 m gylio gręžiniai vadinami sekliaisiais, 30–300 m gylio – įprastiniais, 300–800 m gylio – vidutiniais, 800–2000 m gylio – giliaisiais, gilesni negu 2000 m – labai giliais. Pagal paskirtį skiriami tiriamieji, eksploataciniai, geotechniniai ir specialieji gręžiniai. Tiriamieji gręžiniai, paprastai laikini ar trumpalaikiai, būna inžineriniai geologiniai, skirti grunto ir gruntinio vandens tyrimams, kurie būtini projektuojant statinius, geologiniai (kartografiniai, struktūriniai, atraminiai, parametriniai) – jais tiriama Žemės geologinė sandara, geologiniai paieškniai, paprastai labai gilūs, skirti naudingosioms iškasenoms aptikti, geologiniai žvalgybiniai – rastų naudingųjų iškasenų ištekliams įvertinti. Eksploataciniai gavybiniai gręžiniai skirti dujoms, naftai, tirpalams, vandeniui (artezinis gręžinys) siurbti iš giliųjų žemės sluoksnių; tai nuolatiniai ilgalaikiai gręžiniai, turintys sudėtingą technologinę įrangą. Per eksploatacinius stebimuosius (kontrolinius), pjezometrinius gręžinius sekamas skystosios naudingosios iškasenos (dažniausiai naftos, požeminio vandens) hidraulinis slėgis, temperatūra, dujų skyrimasis, cheminė sudėtis ir kiti parametrai. Pagal šiuos parametrus reguliuojama naudingosios iškasenos gavyba. Geotechniniai statybiniai gręžiniai gręžiami įrengiant polinius ir kitus giliuosius pamatus, stiprinant silpnus gruntus, sausinant žemes, nuleidžiant vandenį, įrengiant požemines naftos, dujų, teršalų talpyklas ir kitoms reikmėms. Į sprogdinamuosius gręžinius dedama sprogstamoji medžiaga, kai reikia sutrupinti uolienos masyvą (išgrąža) arba imituoti seismines bangas atliekant seisminę žvalgybą. Specialieji gręžiniai gręžiami ypatingiems poreikiams, pvz., monitoringo gręžiniai skirti žmonių ūkinės veiklos ir kitų veiksnių poveikio aplinkai ir Žemės gelmių ilgalaikei stebėsenai. Daugumos gręžinių sienelės tvirtinamos specialiomis priemonėmis. Netvirtinami uoliniame grunte išgręžti gręžiniai, dauguma geotechninių, sprogdinimo gręžiniai. Ypač sudėtinga ir sandari tvirtinimo įranga yra gavybinių dujų ir naftos gręžinių; jų žiotyse įtaisoma speciali armatūra. Giliausias (12 262 m) sausumos gręžinys yra Kolos pusiasalyje (2024). Giliausias povandeninis (apie 3000 m) gręžinys išgręžtas iš laivo The JOIDES Resolution Ramiojo vandenyno dugne netoli Japonijos krantų.

Gręžinius imta gręžti apie 200 pr. Kr. Kinijoje (druskos tirpalams gauti), vėliau senovės Egipte, Romoje. Pirmasis artezinis gręžinys 1126 išgręžtas Artois provincijoje Prancūzijoje. Lietuvoje pirmieji gręžiniai (tiriamieji) išgręžti 1857–58 projektuojant Panerių geležinkelio tunelį. Kiek gilesni tiriamieji geologiniai gręžiniai 1874 Ripeikiuose (Biržų apylinkėse) – 142,5 m, 1876–77 Purmaliuose (prie Klaipėdos) – 289 metrai. 1895 Vilniuje veikė 20 vandens tiekimo gręžinių. Lietuvoje daugiausia gręžiama sekliųjų (iki 30 m gylio) gręžinių – tiriamųjų inžinerinių geologinių ir geologinių, geotechninių, gavybinių vandens, specialiųjų. Giliausias (2886 m) gręžinys išgręžtas 2001 Stončiuose (Šilutės rj. savivaldybė) naftai gauti.

2624