vandens gręžinys
gręžinỹs, gręžimo būdu padaryta požeminė cilindrinė ertmė. Būna vertikalus, nuožulnus, kartais horizontalus, pavienis arba krūminis (iš vienos aikštelės išgręžti keli įvairaus polinkio gręžiniai). Uoliena ardoma gręžimo antgaliu, kuris nuleidžiamas gręžimo vamzdžiais (gręžinių gręžimas). Gręžimo antgaliu ardoma vieta vadinama gręžviete, išgręžta – gręžskyle, arba kamienu, į paviršių išeinanti – anga, arba žiotimis. Gręžskylė būna pastovaus arba gilyn mažėjančio, dažniausiai 33–350 mm, kai kada iki 2–3 m, skersmens, gylis iki kelių kilometrų. Giliausias (12 262 m) gręžinys yra Kolos pusiasalyje (2019). Daugumos gręžinių sienelės tvirtinamos specialiomis priemonėmis. Tyrimo reikmėms gręžiami gręžiniai (tiriamieji gręžiniai) yra inžineriniai geologiniai (grunto ir gruntinio vandens tyrimams), geologiniai (Žemės geologinės sandaros tyrimams), geologiniai paieškiniai (naudingosioms iškasenoms rasti), geologiniai žvalgybiniai (rastų naudingųjų iškasenų ištekliams įvertinti).
Eksploataciniai gręžiniai skirti skystoms ir dujinėms naudingosioms iškasenoms (naftai, tirpalams, vandeniui, degiosioms dujoms) siurbti iš giliųjų Žemės sluoksnių (gavybiniai gręžiniai), stebėti išgaunamų skystų naudingųjų iškasenų (naftos, vandens) slėgiui, temperatūrai, cheminei sudėčiai ir kitiems parametrams (kontroliniai gręžiniai). Geotechniniai gręžiniai gręžiami statybos reikmėms (įrengiant giliuosius pamatus, stiprinant silpnus gruntus, nuleidžiant vandenį, įrengiant požemines talpyklas), sprogdinant uolienas (sprogstamajai medžiagai įdėti).
Gręžinius imta gręžti apie 200 pr. Kr. Kinijoje, vėliau senovės Egipte, Romoje. Lietuvoje pirmieji gręžiniai (tiriamieji) išgręžti 1857–58 projektuojant Panerių geležinkelio tunelį. Lietuvoje daugiausia gręžiama sekliųjų (iki 30 m gylio) gręžinių – tiriamųjų inžinerinių geologinių ir geologinių, geotechninių, gavybinių vandens, specialiųjų. Giliausias (2886 m) gręžinys išgręžtas 2001 Stončiuose (Šilutės rj. savivaldybė) naftai gauti.
2624