griáučiai, skelètas, standžių žmogaus ir gyvūnų organizmo darinių, atliekančių mechanines funkcijas (apsauginę, atraminę ir judėjimo), sistema. Gaubia jautrius organus, padeda kūnui išlaikyti pastovią formą (tai ypač svarbu sausumos gyvūnams), prie jų prisitvirtina raumenys.
Gyvūnų griaučiai
Būna išoriniai ir vidiniai. Išoriniai griaučiai būdingesni bestuburiams. Tai įvairaus pavidalo epidermio dariniai, dengiantys kūną (duobagyvių kutikulė, nariuotakojų ir vėžiagyvių chitininis šarvas, dygiaodžių sukalkėjusios plokštelės, žemesniųjų stuburinių žvynai).
Sausumos stuburiniai gyvūnai t. p. turi pakitusių žvynų (dengiamieji kaukolės ir pečių lanko kaulai bei dantys). Vidiniai griaučiai (juos turi kai kurie bestuburiai ir visi stuburiniai) vystosi iš vidurinio gemalo lapelio. Vidinių griaučių raidoje skiriamos plėvinių, kremzlinių ir kaulinių griaučių stadijos. Bestuburių gyvūnų vidinių griaučių pradinė forma – duobagyvių pamatinė plėvė. Kirmėlės, be plėvinių pertvarų, turi ir kremzlių (žiaunose). Moliuskų (ypač galvakojų) kremzliniai griaučiai gerai išsivystę. Chordinių gyvūnų vidinių griaučių užuomazga yra chorda, kurią visą gyvenimą turi tik iešmutis, o kiti chordiniai (tarp jų ir visi stuburiniai) – tik embrioninio vystymosi pradžioje; apie chordą formuojasi stuburas. Aplink chordą esantis jungiamasis audinys standėdamas sudaro jungiamojo audinio, arba plėvinius, griaučius (jungiamasis audinys tarp organų sudaro plėvines pertvaras). Iš skaidulinio jungiamojo audinio struktūrų išsivystė kremzlės, iš kremzlių – kaulai. Griaučiai sukaulėja neištisai, kai kurios jų dalys lieka iš skaidulinio jungiamojo audinio arba kremzlinės. Kremzlinius griaučius turi primityviausieji stuburiniai (apskritažiomeniai ir kremzlinės žuvys), kaulinius – kaulingosios žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai.
stuburinių griaučiai: a – ešerio, b – varlės, c – driežo, d – karvelio, e – triušio; 1 – kaukolė, 2 – stuburas, 3 – pečių lankas, 4 – dubens lankas, 5 – šonkauliai, 6 – neporinių pelekų griaučiai, 7 – priekinių galūnių griaučiai, 8 – užpakalinių galūnių griaučiai
1758
Žmogaus griaučiai
Susideda iš kaulų ir jų jungčių (kremzlių, jungiamojo audinio). Sudaro apie 14–20 % kūno masės. Griaučių sudėtinės dalys sudaro paslankiai susijungusius svertus, prie jų prisitvirtinę raumenys, dėl to galimas judėjimas panaudojant galūnes. Kaulų čiulpai yra kraujo gamybos organai. Kaulai dalyvauja bendroje organizmo medžiagų, ypač mineralinių medžiagų, apykaitoje, juose sukaupta 95 % viso organizmo kalcio ir 90 % fosforo.
Griaučiai skirstomi į dvi dalis – ašinę (stuburo, krūtinės ląstos, kaukolės kaulai) ir pridėtinę (viršutinių ir apatinių galūnių kaulai). Žmogaus griaučiams būdinga dvišalė simetrija, status stuburas su linkiais vidurinėje plokštumoje, plokščia krūtinės ląsta, didelė smegeninė, neatsikišęs veidas, platus dubuo, atraminė kojos griaučių sandara, rankų prisitaikymas atlikti smulkius tikslius judesius. Lytiniai skirtumai ryškesni kaukolės ir dubens griaučių srityse; moterų griaučių reljefas lygesnis. Žmogaus griaučių embrioninis vystymasis atspindi griaučių filogenezę: gemalo griaučių pradmuo – chorda, aplink kurią formuojasi gemalinis jungiamasis audinys, 4 savaitę atsiranda kremzlės, 7 savaitę pradeda formuotis kaulai. Kaulėjimo židiniai tai atsiranda, tai susilieja, todėl kaulų skaičius kinta žmogui augant. Naujagimis jų turi apie 270, 14 m. vaikas apie 356 (susidaro naujų kaulėjimo taškų), bręstant atskiros kaulų dalys susilieja į vientisus kaulus ir kaulų mažėja. Kaulai intensyviai formuojasi iki brendimo pabaigos (18–20 m.). Po to griaučių sudėtis nusistovi, bet naujų kaulėjimo židinių atsiradimas, kaulų susiliejimas, kaulų reljefo kitimai vyksta visą gyvenimą. Gali skirtis ir individualus kaulų skaičius; suaugęs žmogus turi 200 įprastinių (kanoninių) kaulų, 6 klausomuosius kaulelius ir skirtingą skaičių pridėtinių (pvz., sezamoidinių, siūlių) kaulų.
žmogaus griaučiai: a – vaizdas iš šono, b – vaizdas iš priekio; 1 – kaukolė, 2 – kaklo slanksteliai, 3 – raktikaulis, 4 – mentė, 5 – žastikaulis, 6 – krūtinės slanksteliai, 7 – juosmens slanksteliai, 8 – klubakaulis, 9 – kryžkaulis, 10 – uodegikaulis, 11 – gaktikaulis, 12 – sėdynkaulis, 13 – šlaunikaulis, 14 – girnelė, 15 – čiurnikauliai, 16 – padikauliai, 17 – pirštakauliai, 18 – blauzdikaulis, 19 – šeivikaulis, 20 – pirštakauliai, 21 – delnakauliai, 22 – riešakauliai, 23 – alkūnkaulis, 24 – stipinkaulis, 25 – šonkauliai, 26 – krūtinkaulis
Iš kaulėjimo židinių formavimosi chronologijos ir jų dydžio nustatomas individo kaulinis amžius, atspindintis individo biologinį amžių, kuris gali skirtis nuo kalendorinio.
Griaučių augimo intensyvumą reguliuoja endokrininė sistema: hipofizės, skydliaukės, lytinių liaukų hormonai. Normalų griaučių augimą ir funkcijas lemia reikiamas kalcio, fosforo, vitaminų A, C, D kiekis maiste. Trūkstant vitamino D vaikai serga rachitu, vyresni žmonės – osteomaliacija. Vyresniems žmonėms dažnai atsiranda osteoporozė – kaulų masės ir tankio sumažėjimas. Griaučiams būdinga individuali įvairovė, jų ypatumai priklauso nuo profesijos ir kitos veiklos (pvz., sporto).
1307