griaustnis, žaibo sukeltas garso reiškinys atmosferoje. Žaibo kanale temperatūra per kelias dešimtis mikrosekundžių pakyla iki maždaug 20 000–30 000 °C, įvyksta staigus dujų šiluminis išsiplėtimas į išorę, kuris sukelia galingas akustines (garso) bangas – griaustinį. Jis gali būti girdimas kaip dundesys, šaižus driokstelėjimas, plyšimą primenantis garsas. Netoli šaltinio griaustinio garso lygis paprastai yra 165–180 dB, tačiau kai kuriais atvejais gali viršyti 200 decibelų. Griaustinio bangos dažnis apie 20 Hz, greitis apie 330 m/s, girdimumo spindulys 15–20 kilometrų. Žaibas trunka vidutiniškai 0,05 s (ilgiausiai 1,5 s; vienas po kito gali susidaryti keli žaibai), bet griaudžia keliolika sekundžių; pirmiausia pasiekia garsas nuo artimiausio žaibo galo, paskui – nuo tolimiausio (iškrovos kanalo ilgis iki kelių kilometrų), be to, garsas daug kartų atsispindi nuo debesų. Kadangi aukšto dažnio garso bangos ore nusilpsta greičiau, tolimas griaustinis girdisi tik kaip žemo dažnio grumėjimas.
Žaibas pasirodo (pamatomas) anksčiau, nei pasigirsta griaustinis. Taip yra dėl to, kad šviesos greitis yra daug didesnis už garso greitį. Garso greitis sausame ore yra apie 343 m/s esant 20 °C temperatūrai. Tai reiškia, kad maždaug per 3 s garsas nukeliauja 1 kilometrą. Tokiu būdu skaičiuojant sekundes po žaibo blyksnio galima nustatyti, koks atstumas iki žaibo. Tai svarbu saugumo sumetimais.
1163