grifònas (pranc. griffon < gr. gryps, kilm. grypos – paukštis grifas), grfas (pranc. griffe), dekoro motyvas – mitologinė būtybė – fantastinis gyvūnas liūto kūnu ir kojomis, erelio galva, sparnais ir nagais. Simbolizuoja erelio savybes – budrumą ir akylumą, liūto – drąsą, jėgą ir išdidumą. Atsirado senovės Rytų kultūrose (Asirijoje, Persijoje), sietas su saulės kultu. Plito senovės Graikijos ir Romos dailėje bei architektūroje (dažniausiai pastatų frontonuose kaip akroterijas), simbolizavo paslėptų lobių sargą. Senovėje tikėta, kad grifo kiaušinius apvaisina rytų vėjas, todėl ankstyvojoje krikščionybėje grifonas simbolizavo Švč. Mergelės Marijos skaistumą. Grifonas t. p. išreiškė dvigubą Jėzaus Kristaus prigimtį – dangiškąją (erelis) ir žemiškąją (liūtas). Plito gotikinių bažnyčių skulptūroje, Renesanso, klasicizmo architektūroje, taikomojoje dekoratyvinėje dailėje (daugiausia baldų, indų puošyboje, juvelyrikoje). Ornamentikoje grifai dažniausiai vaizduoti poromis, žiūrintys vienas į kitą (Vilniaus Aušros vartų reljefai, apie 16 a.). Grifonas dažnas heraldikoje (kaip herbo ženklas naudotas nuo Egipto laikų). Vaizduojamas kai kurių Europos valstybių herbuose, antspauduose. Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavoje vaizduojami du skydininkai – baltas grifas ir vienaragis, laikantys Lietuvos valstybės herbą.
2635