Ognskis Grigalius Antanas 1654 06 23 1709 11 17Liublinas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo ir politinis veikėjas. Jono Jaceko Oginskio sūnus. Nuo 1687 buvo Lietuvos didysis vėliavininkas, nuo 1698 Žemaitijos generalinis seniūnas, nuo 1703 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas.
Grigaliaus Antano Oginskio portretas (aliejus, 1702, dailininkas François de la Croix, Varšuvos nacionalinis muziejus)
1700 jo vadovaujama Oginskių grupuotės konfederatų kariuomenė prie Valkininkų sumušė Sapiegų grupuotės kariuomenę (Valkininkų konfederacija), buvo palaužta Sapiegų galia. Per Šiaurės karą (1700–21) kovojo su švedais ir jų sąjungininkais Sapiegomis. Vykdė atskirą nuo Abiejų Tautų Respublikos valdovo užsienio politiką, palaikė glaudžius ryšius su Rusijos caru Petru I (šis G. A. Oginskio dvare Rietave laikė savo diplomatą). Atstovavo Lietuvos bajorams, kai 1701 02 26 tarp Petro I ir Saksonijos kurfiursto Augusto II (jis kartu buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas) buvo pasirašyta Biržų sutartis; susitarė su Petru I, kad Rusija būsianti palanki su Sapiegomis kovojančiai Lietuvos bajorijai. 1703 G. A. Oginskis drauge su Rusijos daliniais užėmė Biržus ir su visa Lietuva pasidavė Petro I globai. 1703 su kitais Rusijos šalininkais suorganizavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinę konfedaraciją.
1706 05 05 Valkininkų mūšyje Švedijos kariuomenė sumušė jo grupuotės ir Rusijos kariuomenės dalis, vėl užėmė Vilnių. Rusijos remiamas 1709 tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu, bet pareigų nespėjo eiti.
Rietave turėjo orkestrą (susidarė Oginskių giminės tradicija globoti muziką).
415