Grigalius Švietėjas

Grigãlius Švietjas (Grigor Lusavorič), Grgoras Pártas (Grigor Partev) 239Vaharšapat (?) apie 325 ar 326Armėnija, Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios patriarchas. Šventasis (šventė – rugsėjo 30). Persų kunigaikščio Anako jauniausias sūnus.

Už Armėnijos karaliaus Chosrovo I nužudymą beveik visa Anako šeima buvo išžudyta, Grigalius Švietėjas išgelbėtas ir nugabentas į Cezarėją (Kapadokija), čia jį globojo krikščionys (vėliau – Cezarėjos vyskupas). Pakrikštytas Grigaliaus vardu. 287 Grigalius Švietėjas susitiko su Chosrovo I sūnumi Trdatu III ir tapo jo dvariškiu Cezarėjoje; iš ten Grigalius Švietėjas nuvyko į Armėniją skleisti krikščionybės. Už krikščionybės išpažinimą 13 m. kalintas, bet kai stebuklingai išgydė Trdatą III, šis pasikrikštijo ir 301 apkrikštijo visą Armėniją (pirmoji krikščioniška valstybė pasaulyje). Nuo 302 Grigalius Švietėjas vadovavo Armėnų Apaštališkajai Bažnyčiai. 303 Grigaliaus Švietėjo rūpesčiu pastatyta pirmoji bažnyčia Ečmiadzine (dabar Vaharšapato dalis). Grigalius Švietėjas steigė mokyklas dvasininkams rengti, rūpinosi religiniu švietimu. 325 tapo atsiskyrėliu, mirė kalnuose.

Grigalius Švietėjas (dailininkas S. Picakas, rankraščio fragmentas, 14 a. pirma pusė, Matenadaranas Jerevane)

Grigaliaus Švietėjo religinė ir švietėjiška veikla turėjo įtakos armėnų kultūrai. Grigaliui Švietėjui priskiriama maldų, pamokslų, laiškų, bet tik nedaugelis jų laikomi autentiškais. Vaizduojamas senas trumpa barzda, liturginiais drabužiais, rankoje laikantis Evangeliją arba pastoralą. 2001 popiežius Jonas Paulius II katolikui Gareginui II perdavė Grigaliaus Švietėjo relikvijas (saugomos Šv. Grigaliaus Švietėjo katedroje Jerevane).

1494