Grigãlius XII (Gregorius XII), tikr. Angelo Corrario (Correr, Corer) 1325 ar 1336Venecija 1417 10 18Recanati (Maceratos provincija), popiežius (1406–15). 1380 paskirtas tituliniu Castello vyskupu, 1390 – tituliniu Konstantinopolio patriarchu. 1405 pakeltas kardinolu. Popiežius Inocentas VII paskyrė apaštališkuoju sekretoriumi, vėliau – savo legatu Ankonoje, dar vėliau – Šv. Marėjaus bažnyčios kardinolu presbiteriu. 1406 Romoje per konklavą pažadėjo kardinolams atsisakyti pontifikato, jeigu antipopiežius Benediktas XIII t. p. atsisakys popiežiaus sosto ir taip bus nutrauktas Vakarų Bažnyčios skilimas; buvo išrinktas popiežiumi. Schizmai tęsiantis kardinolų kolegija 1409 sušaukė susirinkimą Pisoje (Grigalius XII ir Benediktas XIII nedalyvavo), kuriame abu popiežiai pripažinti schizmatikais, o kardinolas Peteris Phillarges išrinktas popiežiumi (antipopiežius Aleksandras V). Tai dar labiau pagilino Vakarų Bažnyčios skilimą. Grigalius XII ir Benediktas XIII Pisos susirinkimo nepripažino.
Grigalius XII (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
Grigalius XII sušaukė kitą susirinkimą Cividale del Friulyje (Friulio‑Venecijos Džulijos sritis), kuriame ekskomunikavo Benediktą XIII ir Aleksandrą V, ir netrukus pabėgo į Gaetą. 1410 mirus antipopiežiui Aleksandrui V, jo įpėdinis antipopiežius Jonas XXIII, reikalaujant Šventosios Romos imperatoriui Zigmantui I, sušaukė Konstanco susirinkimą, kuriame Grigalius XII pats atsisakė popiežiaus sosto, antipopiežiai Jonas XXIII ir Benediktas XIII buvo atstatydinti bei 1417 popiežiumi išrinktas Martynas V.
Grigaliui XII buvo paliktas kardinolo vyskupo rangas ir paskirtas nuolatiniu legatu Ankonoje.