Kozincev Grigorij (rus. Григорий Козинцев; Grigorijus Kòzincevas) 1905 03 22Kijevas 1973 05 11Leningrad (dabar Sankt Peterburgas), rusų režisierius, pedagogas. 1920–21 mokėsi Petrogrado dailės akademijos Aukštosiose dailės dirbtuvėse. 1921 Petrograde su režisieriumi L. Traubergu įkūrė teatro ir kino dirbtuves Aktoriaus ekscentriko fabrikas (rusiškai sutrumpintai FEKS), jose pastatė dramos spektaklių, 1922–26 dėstė. Nuo 1924 kino studijos Lenfilm (iki 1934 veikė įvairiais pavadinimais) režisierius (iki 1945 filmus kūrė su L. Traubergu). 1927–32 dėstė Leningrado scenos menų mokykloje, 1941–64 – Kinematografijos institute Maskvoje, 1965–71 – studijos Lenfilm Aukštuosiuose režisierių kursuose; profesorius (1960).
Grigorij Kozincev
G. Kozincev. Filmo Hamletas kadras (1964; Hamletas – I. Smoktunovskis, Ofelija – A. Vertinskaja)
Negarsiniams filmams (Velnio ratas / Čiortovo koleso, Milinė / Šinel, pagal N. Gogolį, abu 1926, Naujasis Babilonas / Novyj Vavilon 1929) būdinga plastinis raiškumas, dinamiškumas, vadinamųjų žemųjų žanrų (miuzikholo, varjetė, cirko, balagano) elementai. Žymiausi G. Kozincevo filmai – W. Shakespeare’o kūrinių ekranizacijos – Hamletas (1964, Venecijos kino festivalio prizas) ir Karalius Lyras (Karol′ Lir 1971); jose klasikiniai siužetai siejami su gyvenamąja epocha, pabrėžiamas žmogaus likimas istorijos lūžiuose. Sukūrė istorinių filmų (trilogija Maksimo jaunystė / Junost Maksima 1935, Maksimo sugrįžimas / Vozvraščenije Maksima 1937, Vyborgo pusė / Vyborgskaja storona 1939), M. de Cervanteso romano Don Kichotas ekranizaciją (1957).
Parašė teorinių veikalų (Mūsų amžininkas Williamas Shakespeare’as / Naš sovremennik Vil′jam Šekspir 1962, Gilusis ekranas / Glubokij ėkran 1971, Tragedijos erdvė / Prostranstvo tragedii 1973).
R: Sobranie sočinenij v pjati tomach Leningrad 1982–86.
1706