Ordžonikidze Grigorij (Grigorijus Ordžonikdzė), slapyvardis Sergo 1886 10 24Goreša (Kutaisi gubernija) 1937 02 18Maskva, SSRS valstybės veikėjas.
Kilęs iš bajorų šeimos. Nuo 1903 Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos narys. 1905–07 revoliucijos Užkaukazėje dalyvis. 1905 ir 1907 kalintas. 1909 ištremtas į Sibirą, pabėgo į užsienį. Sugrįžęs į Rusiją, 1912 tapo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Centro komiteto nariu. 1912–15 kalintas, vėliau buvo tremtyje (iki gyvos galvos) Sibire. Po 1917 Vasario revoliucijos paleistas, dalyvavo Spalio perversme (1917). Per Rusijos pilietinį karą vienas sovietinės Rusijos kariuomenės politinių vadovų. 1920–24 Rusijos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto Šiaurės Kaukazo biuro pirmininkas, Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto Užkaukazės krašto komiteto, Šiaurės Kaukazo krašto komiteto pirmininkas. 1921 dalyvavo nuverčiant nepriklausomo Sakartvelo vyriausybę, 1924 – malšinant antibolševikinį sukilimą Sakartvele.
Po V. Lenino mirties (1924) vykstant kovai dėl valdžios palaikė J. Staliną. Nuo 1926 Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centrinės kontrolės komisijos, nuo 1930 SSRS Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos pirmininkas. Nuo 1932 sunkiosios pramonės liaudies komisaras. Nuo 1930 Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto politinio biuro narys. Manoma, nusižudė ar buvo nužudytas po konflikto su J. Stalinu (pagal oficialią versiją – mirė nuo širdies smūgio).