Potiomkin Grigorij (Grigorijus Potiòmkinas) 1739 09 24Čižov (Smolensko sr.) 1791 10 16prie Jasų, Rusijos valstybės veikėjas. Taurijos šviesiausiasis kunigaikštis (1783). Generolas feldmaršalas (1784).
Nuo 1761 tarnavo raitelių gvardijoje. Dalyvavo 1762 rūmų perversme, po kurio sostą užėmė Jekaterina II. Pasižymėjo 1768–74 kare su Turkija. 8 dešimtmečio viduryje – Jekaterinos II favoritas. Iki pat mirties darė didžiulę įtaką imperatorės politikai. 1774 paskirtas Naujosios Rusijos, Azovo ir Astrachanės generalgubernatoriumi. Valdė visą pietinę Rusijos dalį, vadovavo tvirtovių ir miestų, Juodosios jūros laivyno statybai. 1774 surengė baudžiamąją ekspediciją prieš J. Pugačiovo sukilėlius, 1775 sunaikino Zaporožės Sečę, vėliau panaikino kazokų laisves ir savivaldą. G. Potiomkino pastangomis prie Rusijos 1783 prijungtas Krymas ir gretimos teritorijos. 1784–91 – Karo kolegijos prezidentas.
Kunigaikščio Grigorijaus Potiomkino portretas (aliejus, apie 1790, dailininkas Johannas Baptistas von Lampi vyresnysis, Ermitažas)
Pasakojama, kad Jekaterinai II 1787 lankantis G. Potiomkino valdomose srityse, jis pakelėse liepęs pristatyti butaforinių kaimų (iš čia kilo posakis Potiomkino kaimai – dirbtinės priemonės, kuriomis siekiama suklaidinti). Dabartiniai istorikai mano, kad šie pasakojimai ne visai atitinka tikrovę – G. Potiomkinas iš tiesų buvo geras administratorius.
Per 1787–91 karą su Turkija vadovavo Rusijos kariuomenei. Turėjo įtakos ir Jekaterinos II politikai Abiejų Tautų Respublikos atžvilgiu, kai kurių amžininkų teigimu, net svajojo tapti Abiejų Tautų Respublikos valdovu. 1791 Rusijos vardu siūlė Prūsijai Abiejų Tautų Respubliką pasidalyti. Mirė vykstant taikos deryboms su Turkija nesulaukęs Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo.