Semionov Grigorij (Grigorijus Semiònovas) 1890 09 25Kuranža (Užbaikalės kraštas) 1946 08 30Maskva, vienas Rusijos baltagvardiečių vadovų. Generolas leitenantas (1919).
Kilęs iš Užbaikalės kazokų, 1911 baigė Orenburgo karo mokyklą. Dalyvavo I pasauliniame kare. Po Vasario revoliucijos nuo 1917 06 Laikinosios vyriausybės komisaras, Užbaikalėje suformavo mongolų ir buriatų savanorių dalinį, pavadintą Ypatinguoju Mandžiūrijos būriu. Po Spalio perversmo 1917 12 pasipriešino bolševikų bandymui šį būrį nuginkluoti ir su juo pasitraukė į Mandžiūriją. Pasinaudojęs Čekoslovakų korpuso sukilimu ir remiamas Japonijos kariuomenės po atkaklių kovų 1918 08 užėmė Čitą, Užbaikalėje įvedė karinę diktatūrą. 1919 01 pripažino Rusijos vyriausiojo valdytojo A. Kolčiako valdžią. 1919 05 išrinktas Užbaikalės kazokų kariuomenės atamanu. 1919 12 A. Kolčiako paskirtas Irkutsko, Užbaikalės ir Paamūrio karinių apygardų kariuomenės vadu, 1920 01 jam perduota valdžia vadinamojoje Rusijos Rytų pakraščio teritorijoje.
Grigorij Semionov
1920 11 G. Semionovo kariuomenę bolševikai išstūmė iš Užbaikalės. 1921 09 jis emigravo į Korėją, vėliau gyveno Kinijoje, Japonijoje, nuo 1932 – Japonijos valdomoje Mandžiūrijoje. 1945 09 suimtas SSRS kariuomenės ir nuteistas mirti.
Parašė knygą Apie save. Atsiminimai, mintys ir išvados (O sebe. Vospominanija, mysli i vyvody 1938).