griovà, laikino vandens srauto išgremžta, išplauta stačiašlaitė vaga. Susidaro nuolaidžiame purių nuogulų ir uolienų paviršiuje; iš pradžių – gremžė, kuri srūvant lietaus arba sniego tirpsmo vandeniui ir išsiplaunant uolienai ilgėja, platėja ir gilėdama virsta griova, dažnai išsišakojusia; dėl regresyviosios erozijos griovos viršutinė dalis stūmiasi aukštyn. Gilėjančios griovos skersinis profilis yra V raidės pavidalo. Pasibaigus gilinamajai erozijai dugnas ir šlaitai lėkštėja, ant šlaitų susidaro velėna ir skersinis profilis įgauna U raidės pavidalą. Nustojusi platėti bei gilėti griova tampa raguva. Griovos ardo kelius, niokoja žemės ūkio naudmenas. Jų susidarymas stabdomas antierozinėmis priemonėmis, hidrotechniniais įrenginiais. Lietuvoje griovos dažniausiai susiformuoja upių slėnių šlaituose.
griova
griova Anykščių šilelyje