Grškabūdis, miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į pietryčius nuo Šakių; seniūnijos, parapijos centras. 769 gyventojai (2021). Plentai į Šakius, Pilviškius. Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė. Paštas (nuo 1949), ambulatorija (nuo 1949), gimnazija (1947–48 progimnazija, 1948–2015 vidurinė mokykla), vaikų lopšelis‑darželis, kultūros centras (1950–2001 kultūros namai), biblioteka (nuo 1948).
Griškabūdžio herbas
Architektūra
Senoji Griškabūdžio dalis, susiformavusi 19 a. viduryje iš buvusio gatvinio kaimo ir jo gale įsikūrusio miestelio, savaimingos raidos spindulinio plano. Vyrauja vienaukščiai (centre keli mūriniai) ir dviaukščiai mediniai pastatai. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje – netaisyklinga keturkampė aikštė (susiformavo, manoma, 19 a. viduryje po gaisro).
Kristaus Atsimainymo bažnyčia Griškabūdyje (1796, architektas J. Vališauskas)
Kristaus Atsimainymo bažnyčios Griškabūdyje interjeras
Prie aikštės – medinė aštuonkampė klasicistinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia (pastatyta 1796 buvusios bažnyčios vietoje, architektas J. Vališauskas) – vienintelė išlikusi tokio plano medinė bažnyčia Lietuvoje. Pagrindiniame fasade – keturių kolonų dorėniškasis portikas su aštuonkampiu bokšteliu virš frontono. Viduje polichrominė sienų tapyba, neobarokiniai meistro Gutti (?) altoriai. Šventoriuje 1933 pastatyta gelžbetoninė varpinė (inžinierius A. Bistrickas).
2271
Istorija
1697–1706 minimas Griškabūdžio kaimas. 1715–41 jį sudarė 16–22 ūkiai. 1742 pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, įkurtas karmelitų vienuolynas (panaikintas 1805). 1796 pastatyta nauja bažnyčia.
Griškabūdis
19 a. viduryje Griškabūdis tapo miesteliu. Nuo 19 a. pradžios iki 1950 – valsčiaus centras. Nuo 1819 veikė parapinė mokykla (1842 sudegė, atstatyta 1860). 1840 ir 1915 miestelis degė. Po 1863 įkurta valdinė pradinė mokykla, 1915 – vaistinė. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino knygnešiai M. Baltūsis, A. Švedas ir kiti. Sovietų okupacijos metais (po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. Griškabūdis buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2000 patvirtintas Griškabūdžio herbas. 1827 buvo 260, 1897 – 621, 1923 – 779, 1959 – 454, 1979 – 820, 1989 – 942, 2001 – 1024, 2011 – 857 gyventojai.
A. Miškinis Griškabūdis / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai kn. 3 Vilnius 1979.
972