grota Birutės kalne Palangoje
grotà (it. grotta), kraštovaizdžio architektūros statinys, imituojantis natūralią olą, urvą arba nišą. Būna iškalta uoloje, sudėliota iš akmenų kalvos šlaite (grota Birutės kalne Palangoje, 1898). Lygaus reljefo parkuose statoma kaip atskiras statinys arba įrengiama jo dalyje. Kartais puošiama tikromis arba dirbtinėmis kriauklėmis, jūros akmenimis, mozaika (grota Didžiajame sode Hannoveryje, 17 a., 2003 dekoruota dailininkės N. de Saint Phalle). Grota skirta poilsiui, pasislėpti nuo saulės, lietaus (kartais religinėms apeigoms). Pradėta statyti nuo 16 a. pabaigos. Grota ypač būdinga prancūziškiesiems parkams.
grota Wardouro pilies sode (Viltšyro grafystė, 1792)
624
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.