grõtos, dekoratyvinė ažūrinė apsauginė užtvara. Daroma iš įvairios formos metalinių (rečiau medinių arba akmeninių) strypų ir puošiama kaltiniais (kartais lietiniais) augaliniais bei geometriniais ornamentais. Būna durų, langų, balkonų, stogų parapetų, vartų, laiptų turėklų, interjero sienelių, židinių grotos.
Istorinė apžvalga
Grotos naudojamos nuo antikos laikų. Gotikos laikotarpiu plito plieninės langų ir durų grotos su stačiakampių, rombų ornamentais. Renesanso ir baroko laikotarpiais buvo populiarios kalvių kaltos grotos su augaliniais, simboliniais motyvais. Barokinės grotos išsiskiria dinamiška kompozicija, dažnos voliutos, raityti augaliniai ornamentai. Klasicizmo laikotarpiu grotas pradėta gaminti miestų cechuose, dvarų manufaktūrose, vyravo griežtos, simetriškos, architektoniškos formos, vertikalus skaidymas, stilizuoti žiedų, akanto, rozetės, meandro motyvai. Ampyro, secesijos stiliaus grotos puošnios, rafinuotos kompozicijos, dažniausiai paauksuotos, su žalvariniais ornamentais. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje įsigalėjus pramoninei gamybai sukurta įvairios formos ir paskirties istorizmo stiliaus grotų. Plačiai naudojamos ir 21 a. (dažniausiai gaminamos iš ketaus).
laiptų turėklų grotos iš Lincolno (Didžioji Britanija; 18 a. pradžia, Viktorijos ir Alberto muziejus Londone)
Lietuvoje
Lietuvoje gotikinės grotos buvo daromos iš statmenai susikertančių plieninių juostų arba rombais sudėtų strypelių (išliko rūsių langeliuose Vilniuje). Renesansinės grotos komponuotos iš širdelės motyvų, puoštos trilapiais (Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčios presbiterijos grotos, 16 a.), barokinės – puošnios, su raitytais ornamentais, komponuotais tarp vertikalių strypų (Vilniuje – Arkikatedroje, Šv. Dvasios, arba Dominikonų, bažnyčioje, 18 a., Šv. Kotrynos bažnyčios bokštų grotos, 1743, meistras A. Knofas).
Beržoro bažnyčios šventoriaus vartų grotos (apie 19 a.)
18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje sukurta puošnių rokokinių (Šv. Jonų bažnyčios Šv. Onos koplyčios durų, 1768, ir Oginskių koplyčios, 18 a. vidurys, grotos Vilniuje), ampyro (laiptų turėklų grotos Vyskupų rūmuose, dabartinė Prezidentūra, Vilniuje, 1832), vėlyvojo klasicizmo (Troškūnų, Grūšlaukės bažnyčių šventoriaus vartų grotos, Vyskupų rūmuose, dabartinė Prezidentūra, Vilniuje, 19 a.) grotos. Istorizmo laikotarpiu sukurta paprastų formų durų, laiptų turėklų, vestibiulių, vilų bokštelių grotos, ypač paplito grotuotos kapinių tvorelės. Nuo 1900 grotos gamintos P. Vileišio įsteigtame fabrike Vilniuje, t. p. plito atvežtinės. Nuo 20 a. pabaigos architektūroje populiarios masinės gamybos (stacionarios, sustumiamos, sulankstomos) įvairių formų meninės (interjerų pertvarų, balkonų) grotos.
917