grūda, varpinių javų vaisiai, ankštinių – sėklos. Grūdai yra pagrindinis žmonių mitybos produktas (turi didžiausią energinę vertę), t. p. naudojami pašarams, kaip žaliava miltų, kruopų, alaus, krakmolo, sirupo, spirito, kombinuotųjų pašarų ir kitoje pramonėje. Grūdų perdirbimo produktai naudojami kepimo, makaronų, konditerijos pramonėje.
Grūdai – svarbiausia maisto atsargų dalis, t. p. eksporto prekė. Didžiausią varpinių javų grūdų masės dalį sudaro endospermas; iš jo malant gaunama geriausia miltų dalis (yra daug krakmolo ir baltymų). Daug baltymų turi endospermo aleuroninis sluoksnis, kuris pikliuojant tampa sėlenomis (žmogaus organizmas jį sunkiai virškina). Daug baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, fermentų yra grūdų gemaluose, kurie pikliuojant atskiriami, nes juos sunku susmulkinti, o jų riebalai greitai karsta. Išoriniai grūdų apvalkalai pikliuojant daugiausia patenka į sėlenas. Ankštinių augalų sėklos endospermo neturi; po jų apvalkalais yra gemalai, susidarantys iš sėklaskilčių, stiebų ir šaknų pumpurėlių. Grūdų kokybė nustatoma pagal šviežumą, spalvą, kvapą, skonį, rūgštingumą (pH), užterštumą, užsikrėtimą kenkėjais ir ligomis, drėgnumą, vertinant 1000 grūdų masę.
lęšių grūdai
neapdoroti avižų grūdai
Grūdai gaunami iš varpinių ir ankštinių grūdinių javų. Svarbiausi varpiniai javai yra kviečiai, ryžiai, miežiai, kukurūzai, rugiai, avižos, sorgai, soros, grikiai, svarbiausi ankštiniai – sojos, lęšiai, pupos, pupelės, žirniai. Apie 71 % pasaulyje išauginto varpinių javų derliaus žmonės suvartoja miltų ir kruopų pavidalu. Apie 10 % panaudojama sėklai, kita dalis – pramonėje, kaip pašarai. Įvairiose šalyse šios proporcijos skiriasi, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) apie 50 % grūdų sunaudojama pašarams. Pasaulio grūdų derlius svyruoja dėl klimato sąlygų (ypač vandens stokos), pramonės plėtros, politinio nestabilumo, karų ir kitų priežasčių. Per 1960–2003 laikotarpį 24 ūkinių metų grūdų derlius buvo didesnis už tais metais suvartotą kiekį, 19 m. – mažesnis už tų metų poreikius, trūkstamas kiekis buvo papildomas iš atsargų.
21 a. pradžioje daugiausia grūdų užaugina JAV (apie 19 % pasaulio grūdų derliaus), Kinija (apie 18 %), Europos Sąjunga ir Indija (po apie 10 %), Rusija (daugiau kaip 3 %), Brazilija (apie 3 %). Daugiausia išauginama kukurūzų, kviečių ir ryžių grūdų. 2003/04 sezono pasaulio javų derlius buvo 1803,2 mln. tonų. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pasaulio metinis sorų derlius sudarė apie 30 mln. tonų. Indijoje užauginama 36,0 %, Kinijoje – 13,7 %, Nigeryje – 5,9 %, Sudane – 3,8 % pasaulio sorų derliaus. Dėl didesnio derlingumo sojos sudaro apie 74 % pasaulio ankštinių javų derliaus ir 20 a. pabaigoje buvo apie 160 mln. t per metus. JAV užauginama apie 50 %, Brazilijoje – apie 20 %, Argentinoje – apie 12 %, Kinijoje – apie 9 % pasaulio sojų derliaus. Pupų derlius sudaro apie 8 %, žirnių – apie 6 %, pupelių – apie 2 %, lęšių – apie 1,5 % pasaulio ankštinių javų derliaus. 20 a. pabaigoje pupų per metus buvo užauginama apie 18 mln. t, žirnių – apie 13 mln. t, pupelių – daugiau kaip 3 mln. t, lęšių – apie 3 mln. tonų. Daugiausia pupų užaugina Indija (apie 20 % pasaulio pupų derliaus), Brazilija (daugiau kaip 2 %), Kinija ir Meksika (po apie 1,5 %), JAV (1,4 %), Mianmaras (1,1 %), pupelių – Kinija (apie 52 % pasaulio pupelių derliaus), Egiptas (0,5 %), Etiopija (0,3 %), žirnių – Prancūzija (apie 25 % pasaulio žirnių derliaus), Kanada (apie 2,3 %), Kinija (apie 1,5 %), Ukraina (apie 1,1 %), lęšių – Indija (apie 30 % pasaulio lęšių derliaus), Turkija (0,6 %), Kanada (0,5 %).
1
*Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis
Grūdai yra svarbi eksporto ir importo prekė. 2003/04 prekybos metais (kviečių prekybos metai skaičiuojami nuo liepos mėnesio iki kitų metų birželio mėnesio pabaigos, kitų grūdinių javų – nuo spalio mėnesio iki kitų metų rugsėjo mėnesio pabaigos) eksportuota apie 223 mln. t grūdų, arba 11 % užauginto derliaus. Daugiausia buvo eksportuota kviečių – 17,5 % derliaus. Jų daugiausia eksportavo JAV – 29,8 % viso pasaulyje eksportuoto kviečių kiekio, Australija – 15,7 %, Kanada – 14,6 %, Europos Sąjunga – 9,9 %, Argentina – 9,4 %, daugiausia importavo Azijos (Japonija, Indonezija, Pietų Korėja, Filipinai, Irakas ir kitos) – 27,1 %, Afrikos (Egiptas, Alžyras, Nigerija ir kitos) – 13,4 %, Lotynų Amerikos šalys (Brazilija, Meksika, Kolumbija ir kitos) – 11 %, Europos Sąjunga – 4,2 % viso pasaulio kviečių importo.
paprastųjų (minkštųjų) kviečių grūdai
Ryžių 2003/04 eksportuota tik 4,8 % užauginto derliaus, nes beveik viską suvartoja juos užauginusios šalys. Ryžių daugiausia eksportavo Tailandas – 31,6 % pasaulinio ryžių eksporto, Vietnamas – 15,3 %, Indija – 12,4 %, JAV – 11,1 %, Kinija – 9,6 %, daugiausia importavo Indonezija – 13,4 % pasaulinio importo, Iranas, Irakas, Nigerija. Dėl gyvulininkystės plėtros pasaulyje didėja tarptautinė prekyba kukurūzais, miežiais ir sorgais. 2003/04 prekybos metais kukurūzų daugiausia eksportavo JAV – 60 % pasaulinio eksporto, Argentina – 13 %, Kinija – 11 %, Brazilija – 7,2 %, daugiausia importavo Japonija – 21 % pasaulinio kukurūzų importo, Pietų Korėja – 12 %, Egiptas – 6,5 %, Taivanas – 6 %. Miežių kitoms šalims daugiausia pardavė Europos Sąjungos valstybės – 35 % pasaulinio eksporto, Australija – 21 %, Rusija – 13 %, Saudo Arabijai teko 38 % pasaulinio importo. Net 71 % avižų pasaulio rinkai tiekė Kanada, Taivano avižų pirkimai sudarė 81 % pasaulinio avižų importo. Apie 85 % pasaulyje išaugintų sorgų kitoms šalims tiekė JAV, daugiausia pirko Meksika – 62 % pasaulinio importo ir Japonija – 27 %. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiausia ankštinių javų derliaus eksportavo Kanada – 18 % pasaulinio eksporto, Prancūzija ir Australija – po 11 %, Mianmaras – 10 %, Kinija – 8 %, Meksika ir Turkija – po 7 %, daugiausia importavo Indija – 11 % pasaulinio importo, Ispanija – 10 %, Belgija ir Liuksemburgas – 8 %, Nyderlandai – 7 %, Italija – 6 %.
Lietuvoje iki 1940 daugiausia buvo užauginama rugių, t. p. avižų, miežių, kviečių, žirnių. Racionali 1922 žemės reforma leido varpinių javų plotus 1926–35 padidinti 14,6 %, derlingumą – 32,9 % (rugių – net 61,6 %), bendrą grūdų derlių – 52,2 %, t. y. nuo 1029 tūkst. t iki 1566,4 tūkst. t (Lietuvos statistikos metraščių duomenys). 1938 vikių derlius buvo 25,7 tūkst. t, lęšių – 787 t, 1939 grikių – 12,1 tūkst. tonų. Lietuva užaugindavo grūdų daugiau negu suvartodavo, likutį eksportuodavo. 20 a. 2–4 dešimtmetį daugiausia grūdų buvo eksportuota 1935 – 150,2 tūkst. t (iš jų rugių – 76 tūkst. t, kviečių – 49,3 tūkst. t, avižų – 14,7 tūkst. t, miežių – 10,2 tūkst. t), 1936 – 120,8 tūkst. t (rugių – 57,5 tūkst. t, kviečių – 32,4 tūkst. t, avižų – 18,3 tūkst. t, miežių – 12,5 tūkst. t), 1938 – 132,4 tūkst. t (rugių – 86,1 tūkst. t, miežių – 16,0 tūkst. t, kviečių – 13,1 tūkst. t, avižų – 10,9 tūkst. t). Lietuviškų grūdų didžiausios importuotojos buvo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Latvija. Dėl priverstinės kolektyvizacijos prikuliamų grūdų kiekis ir derlingumas sumažėjo iki 19 a. lygio. Tik 20 a. 7 dešimtmetyje vėl pasiektas ikikarinis derlingumas. Atkūrus nepriklausomybę sumažėjo varpinių javų pasėlių plotai ir bendras grūdų derlius (1990 gauta 3064,9 tūkst. t, 2003 – 2631,8 tūkst. t). Grikių pradėta auginti daugiau, 1995 jų derlius buvo 0,6 tūkst. t, 2000 – 16,6 tūkst. t, 2003 – 14,7 tūkst. tonų. Atnaujintas grūdų eksportas, pvz., 2000 eksportuota 135,9 tūkst. t (iš jų kviečių – 100,7 tūkst. t, rugių – 19,5 tūkst. t), 2003 – 612,5 tūkst. t (kviečių – 553,3 tūkst. t, rugių – 26,2 tūkst. t).
2
*žieminiai ir vasariniai kviečiai kartu
** tik žirniai
2687