grūdinimas

plieno grūdinimas

grdinimas, terminio apdirbimo būdas norimos struktūros ir savybių medžiagai gauti. Medžiaga įkaitinama iki tam tikros temperatūros, joje laikoma ir greitai ataušinama. Kaitinama pramoninėse krosnyse ar kituose įrenginiuose, aušinama ore, vandenyje, alyvoje, druskose ir šarmuose. Dažniausiai grūdinami metalo lydiniai; grūdinama martensitiniu ir fiksuojamuoju būdu. Martensitiniu būdu užgrūdintas anglinis ir mažai legiruotas plienas yra kietesnis, stipresnis ir atsparesnis dilimui. Grūdinama visiškuoju (iki reikiamos temperatūros įkaitintas plienas laikomas, kol susidaro austenitinė struktūra ir aušinamas dideliu greičiu, kad visas virstų kietu, stipriu, bet trapiu martensitu) ir daliniu (iki reikiamos temperatūros įkaitintas plienas aušinamas, kol virsta martensitu ir antriniu cementitu) būdu.

Pagal aušinimo pobūdį šis grūdinimas būna izoterminis (laikoma 250–350 °C temperatūros aušinamojoje terpėje, kol austenitas virsta plastiškesniu beinitu, vėliau aušinama ore), pakopinis (laikoma, kol temperatūra per visą gaminio storį suvienodėja ir lėtai aušinama), nenutrūkstamas, nutrauktinis, su paaušinimu; vienterpis, dviterpis. Grūdinto plieno trapumas mažinamas naudojant atleidimą (vėl įkaitinama, kurį laiką laikoma toje temperatūroje ir ataušinama). Fiksuojamuoju būdu daugiausia grūdinami senėjantieji lydiniai (įkaitinti lydiniai greičiau aušinami, kad neišsiskirtų perteklinių struktūros komponentų ir lydiniai būtų stiprūs, gerų magnetinių savybių), vienfaziai lydiniai ir grynieji metalai. Grūdinant skysčius labai dideliu greičiu sustabdoma jų kristalizacija ir gaunamos amorfinės medžiagos, kurių beveik neįmanoma gauti kitu būdu. Stiklas grūdinamas įkaitinus jį aukščiau stiklėjimo temperatūros, tolygiai aušinant oro srove, alyvoje, kad padidėtų jo stiprumas.

1802