grūdų įstatymai

grūd įstãtymai (anglų k. Corn Laws), Didžiosios Britanijos Parlamento aktai, reguliavę grūdų importą ir eksportą. Jais siekta kontroliuoti išauginamų grūdų kiekį ir kainą. Grūdų įstatymai Anglijoje pradėti priiminėti nuo 12 a., garsiausi 19 a. pirmos pusės. Pagal 1815 įstatymą, neapmokestintas kviečių importas leidžiamas, kai jų kaina šalies viduje viršija 80 šilingų už ketvirtį (8 bušelius, t. y. apie 290 l). Taip siekta išlaikyti politiškai įtakingų žemvaldžių ir žemės nuomininkų pajamas. Pirmiausia vargingų miesto gyventojų reikalavimu 1828 įvesta slankiojanti muitų skalė, priklausanti nuo grūdų kainos šalies viduje. Dėl prekybos nuosmukio ir nederliaus duonos kaina vis tiek padidėjo. Padėtį blogino 1836 prasidėjusi bendroji šalies ekonominė depresija. 1839 įsikūrė Grūdų įstatymų panaikinimo lyga, kuri siekė panaikinti protekcionistinius muitus. Lygos šalininkai vylėsi, kad suaktyvinus manufaktūrų eksportą ir grūdų importą ūkis atsigaus. Konservatoriaus R. Peelio vyriausybė 1846 grūdų įstatymus panaikino (buvo paliktas tik simbolinis mokestis). Per ginčus dėl grūdų įstatymų skilo Konservatorių partija, bet Didžiosios Britanijos žemės ūkis, kitaip nei daugelis pranašavo, atsilaikė. Grūdų įstatymų panaikinimas simbolizavo laisvos prekybos ir liberalios politinės ekonomijos sėkmę.