grūd konservãvimas mažina arba stabdo grūdų masės mikroorganizmų ir kenkėjų fiziologinį aktyvumą. Grūdų konservavimas būna fizikinis (džiovinimas, šaldymas, laikymas pakeistos sudėties ore) ir cheminis (veikimas cheminėmis medžiagomis). Grūdai šaldomi pučiant jų sampilą natūraliu ar šaldymo mašinomis atšaldytu oru. Gerai išsilaiko net labai drėgni (17–20 %) grūdai, kai sampile žemesnė kaip 10 °C temperatūra. Grūdų konservavimas pakeistos sudėties oru (dažniausiai sumažinus deguonies) taikomas grūdams, laikomiems sandariuose bokštiniuose sandėliuose. Grūdams kvėpuojant mikroorganizmams sandėliuose sumažėja deguonies, padaugėja anglies dioksido (12–15 %). Tokiomis sąlygomis grūdai užsikonservuoja savaime. Cheminis grūdų konservavimas taikomas sėkloms (dažniausiai pupinių šeimos augalų, kurias sunku išdžiovinti) beicuoti rudenį. Pašariniams grūdams konservuoti naudojami mažos molekulinės masės silpnai disocijuojančių karboksirūgščių preparatai, karbamidas ir kiti, kurie lėtina arba visiškai sustabdo pelėsių ir bakterijų dauginimąsi. Drėgnesniems ir ilgiau laikomiems grūdams konservanto norma didesnė. Grūdai konservuojami tuoj po derliaus nuėmimo ir preparatas tolygiai paskirstomas po visą grūdų masę.
2127
-konservavimas