gruñtinis vanduõ, gravitacinis požeminis vanduo, susikaupęs pirmajame vandeningajame sluoksnyje virš pirmosios nuo žemės paviršiaus vandensparos. Turi laisvą (nespūdinį) paviršių, kurį slegia atmosfera. Susidaro iš įsifiltruojančių kritulių, kartais pasipildo iš paviršinių vandenų bei iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių kylančiais vandenimis.
Gruntinio vandens maitinimo sritis sutampa su jo paplitimo sritimi. Gruntinio vandens lygis, cheminė sudėtis, temperatūra priklauso nuo fizinių geografinių veiksnių (klimato, metų laikų), geologinių sąlygų (pirmosios vandensparos gylio), žmogaus ūkinės veiklos. Sezoninę gruntinio vandens lygio kaitą (svyravimo amplitudė būna nuo kelių centimetrų iki kelių metrų) daugiausia lemia kritulių, temperatūros ir garavimo pokyčiai. Prie upių, ežerų ir jūrų esančiam gruntiniam vandeniui įtakos turi šių vandens telkinių baseinų hidrologinis režimas ir hidraulinis ryšys su gruntiniu sluoksniu. Gruntinio vandens požeminis nuotėkis nukreiptas į hidrografinį tinklą ir beveik sutampa su įsifiltravusio nuo žemės paviršiaus vandens kiekiu. Drėgno klimato zonose formuojasi gėlas hidrokarbonatinis arba sulfatinis gruntinis vanduo. Sauso klimato zonose, kur intensyvus garavimas nuo laisvo vandens paviršiaus, susidaro silpnai mineralizuotas gruntinis vanduo.
gruntinio vandens lygio gręžinyje matavimas
Gruntinis vanduo silpnai apsaugotas nuo paviršinės taršos, nes jo nedengia vandeniui nelaidžios uolienos. Klimato pokyčiai, dažnėjančios atmosferinės sausros kai kuriuose regionuose sukelia ilgalaikį gruntinio vandens lygio mažėjimą. Šie procesai mažina gruntinio vandens išteklius, didina ekologinę grėsmę, gaisrų pavojų, turi įtakos augalijai.
Gruntinis vanduo eksploatuojamas šachtiniais šuliniais, gręžiniais, naudojamas gyventojų ir įmonių vandens poreikiams tenkinti.
Lietuvoje
Lietuvoje didžiausi gruntinio vandens ištekliai yra pietrytinių regionų aliuvinėse ir fliuvioglacialinėse nuosėdose. Šachtinių (kastinių) šulinių vandenį vartoja keliolika procentų šalies gyventojų (daugiausia kaimo vietovėse); daugiau kaip 60 % šių šulinių vanduo yra užterštas azoto junginiais.
šachtinis šulinys
21 a. 2 dešimtmečio pradžioje Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui Lietuvoje ištyrus apie 600 šulinių vandenį nustatyta, kad daugiau kaip ketvirtadalio jų vanduo yra netinkamas gerti. Jo sudėtyje aptikta nitritų ir nitratų koncentracija viršija higienos normose nustatytas ribines vertes. Toks šių teršalų kiekis geriamajame vandenyje gali sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai (pvz., padidinti kraujospūdį) ir yra ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus (gali sukelti dusulį). Azoto junginiai į gruntinį vandenį patenka iš netoliese esančių taršos šaltinių (tvartų, lauko tualetų, gausiai tręšiamų laukų).
637