„Grupa Krakowska“ („Krokuvos grupė“), lenkų dailininkų grupė, nuo 1930 (su pertrauka) iki 20 a. pabaigos veikusi Krokuvoje. Įkurta Krokuvos dailės akademijos studentų iniciatyva. Grupė neturėjo nuoseklios programos, klestėjimo laikotarpiu vienijo žymius Lenkijos menininkus, savitai interpretuojančius modernistines, avangardistines pasaulinio meno kryptis. Skiriami du veiklos etapai.
S. Osostowicz. Cirkas (apie 1934, Varšuvos nacionalinis muziejus)
1933–37, vadinamuoju pirmuoju grupės veiklos laikotarpiu, remtasi V. Kandinskio, Leono Chwisteko (1884–1944), W. Strzemińskio kūryba, sukurta įvairių vakarietiškojo modernizmo stilių atmainų, itin išplėtota geometrinė abstrakcija. Dailininkai priešinosi tradicionalizmui, plėtė raiškos priemonių arsenalą, aktyviai dalyvavo Cricot teatro veikloje, kūrė dekoracijas, kostiumus, lėles. Grupė surengė parodų (pirmoji – 1933 Lvove). Žymiausi atstovai: Aleksanderis Blonderis (1909–49), Berta Grünberg (1912–93), M. Jarema, Leopoldas Lewickis (1906–73), Adamas Marczyńskis (1908–85), Stanisławas Osostowiczius (1906–39), Bolesławas Stawińskis (1908–83), Jonaszas Sternas (1904–88), Eugeniuszas Waniekas (1906–2009), Henrykas Wicińskis (1908–43), Aleksanderis Winnickis (1911–2002). Grupės atstovai laikėsi kairiųjų pažiūrų (dalis jų savo veiklą siejo su propaganda, talkino komunistų aktyvistams, dalyvavo streikuose, už tai sulaukė represijų, ignoravimo), dailėje skatino atsigręžti į kasdienybės, socialinio pasaulio vaizdavimą.
Antrasis grupės veiklos etapas (1957–80) siejamas su T. Kantoro veikla: 20 a. 5 dešimtmetyje su kitais menininkais jis suvienijo po II pasaulinio karo pogrindyje veikiančias dailininkų grupes (Grupa Młodych Plastyków, Klub Artystów), Nepriklausomą teatrą, 1955 su T. Jarema įkūrė eksperimentinį teatrą Cricot 2 Krokuvoje. 1957 naujai suburta grupė pasivadino Grupa Krakowska 2, ji vienijo menininkus, nepritampančius prie oficialiosios politinės ideologijos, nepritariančius socialistinio realizmo doktrinai, besidominčius avangardistinio meno idėjomis. Žymiausi atstovai: J. Bereśas, Maria Pinińska-Bereś (1931–99), Tadeuszas Brzozowskis (1918–87), Zbigniewas Makowskis (g. 1930), Jadwiga Maziarska (1913–2003), Kazimierzas Mikulskis (1918–98), J. Nowosielskis, Janas Pamuła (g. 1944), Andrzejus Pawłowskis (1925–86), Karolis Pustelnikas (1918–2010), Erna Rosenstein (1913–2004), Jerzy Skarżyńskis (1924–2004), Janina Kraupe-Świderska (1921–2016), Bogusławas Szwaczas (1912–2009) ir kiti; veiklą tęsė M. Jarema, A. Marczyńskis, J. Sternas. Grupei priklausė ir rašytojai, muzikai. Grupa Krakowska surengė parodų Krokuvoje (daugiausia galerijoje Krzysztofory), t. p. Lodzėje ir Varšuvoje (kur palaipsniui persikėlė grupės narių veikla); sukūrė dekoracijų teatro Cricot 2 spektakliams.
Grupa Krakowska narių kūryboje vyravo antinatūralizmas, iš pradžių – siurrealistiniai ir abstraktūs (daugiausia art informel) kūriniai, vėliau – hepeningai, performansai, instaliacijos, būdinga eklektiška raiška, kritiškas, ironiškas politinių realijų vertinimas, menininko nepriklausomybės ir laisvės idėjos. Grupės nariai protestavo prieš biurokratinį meno pasaulio valdymą, atnaujino parodų organizavimo principus, išradingai naudojo fotografiją, grafinį dizainą. 1956–63 penki grupės nariai sudarė atskirą pogrupį – Grupa Nowohucka (Julianas Jonczykas, 1930–2007, Januszas Tarabuła, g. 1931, Danuta Urbanowicz, 1932–2018, Witoldas Urbanowiczius, 1931–2013, Jerzy Wronskis, 1932–2016), pagarsėjusį vadinamąja materijos tapyba: dailininkai naudojo netradicines medžiagas – vatą, kartoną, geležį, plastiką (jas šlifavo, degino), rastus objektus, itin didelį dėmesį skyrė individualiam kūrybos procesui, eksperimentavimui.
Iki 1980 Grupa Krakowska buvo viena žymiausių menininkų grupių Lenkijoje. 10 dešimtmetyje (mirus T. Kantorui, T. Brzozowskiui, J. Sternui) grupė išsisklaidė. Kai kurie nariai plėtoja grupės idėjas (Zbigniewas Warpechowskis, g. 1938), iš dalies jos artimos Krokuvos menininkų asociacijos Otwarta Pracownia meninėms nuostatoms.
2648