grupė (vok. Gruppe), visuma žmonių, turinčių bendrų interesų tikslų ir uždavinių. Skiriamos oficialiosios ir neoficialiosios grupės. Oficialiosios grupės sudaromos siekiant tam tikrų tikslų, jų struktūra reglamentuojama taisyklėmis, pavyzdžiui, mokyklos klasė, studentų grupė ir kita, jų nariai atlieka jiems skirtus vaidmenis, tarp jų gali būti pavaldumo, funkciniai, komunikaciniai ar kitokie santykiai. Neoficialiosios grupės susidaro savaime, neturi aiškiai apibrėžtų tikslų. Gali reikštis kaip izoliuota grupė arba susidaryti oficialioje grupėje dėl asmenybei būdingo natūralaus poreikio artimiau bendrauti su kitais nariais. Pagal narius vienijančios veiklos tipą neoficialiosios grupės dažniausiai skirstomos į profesinės (pavyzdžiui, mokslininkų, priklausančių skirtingoms įstaigoms, bet palaikančių tarpusavio ryšius, sandrauga) ir neprofesinės (pavyzdžiui, įvairūs klubai, sekcijos, draugijos ir kita) krypties grupės. Neoficialiosios grupės nariams būdinga draugavimas, simpatija, emocinis nuoširdumas, savitarpio supratimas ir pagarba; tai gerina oficialiosios grupės, kuriai neoficialioji grupė priklauso, narių santykį. Grupei susidaryti būtinas psichinis ryšys ir suinteresuotumas kitu nariu. Jei žmogui trūksta tiesioginio nuolatinio bendravimo su kitais asmenimis, jis patiria socialinę izoliaciją ir vienišumą. Grupės nariams bendraujant, atliekant užduotis, derinant tarpusavio veiksmus susiformuoja tam tikras elgesio būdas, kuriamos elgesio normos, tarp narių vyksta ir intelektinė sąveika (nuostatų ir jausmų). Nuo elgesio būdo, normų, dorinių vertybių priklauso grupės veiklos efektyvumas, elgesys naujomis ar ekstremaliomis sąlygomis. Pagal santykius, narių sutelktumą, veiklos tikslus grupė gali būti difuzinė (jos nariai turi skirtingas vertybines nuostatas ir neatlieka bendros veiklos, lemiančios jų tarpasmeninius santykius, pavyzdžiui, atsitiktinai susirinkusi žmonių grupė), asociacinė (tarpasmeninių santykių pagrindas yra grupės veikla, turinti kiekvienam nariui tik asmeninės reikšmės), korporacinė (tarpasmeninių santykių pagrindas yra asmeniškai reikšminga grupinė veikla, kurios nuostatos yra socialiai nereikšmingos), narystės (tarpasmeninius santykius lemia asmeniškai reikšminga ir socialiai vertinga grupinė veikla), referentinė grupė (reali ar įsivaizduojama grupė, pavyzdžiui, šeima, kaimynai, partija, klubas, į kurios normas, vertybes ir nuomones orientuojasi žmogus).
Grupę daugiausia tiria socialinė psichologija. Tiriami grupėje susiformavę ir naujai susidarantys psichologiniai reiškiniai, grupės sudėtis, struktūra (komunikacija, lyderių ir kitų narių santykiai, vaidmenų pasiskirstymas ir kita), grupės procesai (tarpasmeniniai santykiai, grupės dinamika), grupės normos ir vertybės, prognozuojamas grupės elgesys, kad būtų galima efektyviau jai vadovauti. Visos socialinės grupės yra svarbios, nes grupių skirtingų interesų suderinimas yra socialinės politikos pagrindinis tikslas.