grùpinė terãpija, kelių pacientų psichoterapinis gydymas tuo pačiu metu. Grupinės terapijos metodai: grupiniai pokalbiai ir diskusijos, pantomima, psichogimnastika, projekcinis piešinys, muzikos terapija ir kita. grupinė terapija turi daugiau gydomųjų stimulų negu individualioji psichoterapija, nes panaudojami ir grupėje vykstantys procesai (grupės dinamika). Terapinę grupę dažniausiai sudaro vienos lyties ar panašaus amžiaus, panašių sutrikimų turintys pacientai. Grupės gali būti atviros (nariai nuolat keičiasi) ir uždaros (nariai nesikeičia), mažos (6–12 žmonių) ir didelės (iki 20 žmonių). Grupėje pacientas nesijaučia vienišas, gali pajusti solidarumą su panašių sunkumų turinčiais kitais žmonėmis, su jais pasikeisti patirtimi, išsakyti slopinamas emocijas ir sustiprinti savivertę.
Grupinės terapijos pradžią davė Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatras J. L. Moreno, sukurdamas vieną psichoterapijos metodų – psichodramą.