Gruzdžių‑Gubernijos miškai

Gruzdži‑Gubenijos miška yra Šiaulių ir Joniškio rj. savivaldybių teritorijose, prasideda 2 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių ir apie 18 km tęsiasi į šiaurę, iki Mūšos. Plotas 10 300 ha, mišku apaugę 8800 hektarų. Valstybinės reikšmės miškų 75 %, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Gruzdžių, Gulbinų, Meškuičių, Šiaulių girininkijoms ir Joniškio regioninio padalinio Beržėnų girininkijai; iki 2018 priklausė Šiaulių urėdijos Gruzdžių, Lygudų, Meškuičių, Šiaulių ir Joniškio urėdijos Beržėnų girininkijoms. Sudaro 20 miškų; didesnieji: Gruzdžių, Gubernijos, Klebonų, Mesmedžio, Strazdų, Vygonių. Į miškus giliai įsiterpę laukai ir gyvenvietės. Per Gruzdžių‑Gubernijos miškus į Mūšą teka Vilkvedis su intakais Joneliu ir Norupiu, Kidė, Bitlaistis, Voverkis. Pietinėje dalyje teka Ringuva (Ventos intakas). Upeliai sureguliuoti, dauguma miškų nusausinti. Pietryčių pakraštyje yra Gubernijos žemapelkė (apie 720 ha). Gruzdžių‑Gubernijos miškų paviršius lygus, vietomis banguotas. Augavietės labai derlingos, derlingos laikinai užmirkusios ir pelkinės žemutinio tipo. 94 % miškų yra ūkiniai, 5 % apsauginiai, 1 % ekosistemų apsaugos. Kultūrinės kilmės medynų 7 %. Eglynų yra 43 %, beržynų 37 %, drebulynų 7 %, baltalksnynų 5 %, juodalksnynų ir pušynų po 3 %, uosynų 2 %. Jaunuolynai sudaro 22 %, pusamžiai medynai 26 %, bręstantys 27 %, brandūs 25 %. Medynų vidutinis amžius 51 m., bonitetas I,9, skalsumas 0,68, tūris 195 m³/ha. Gausu stambiųjų kanopinių žvėrių. Gruzdžių‑Gubernijos miškų pietrytiniame pakraštyje yra Vijolių entomologinis draustinis.

Sovietų okupacijos metais (1944–51) Gruzdžių‑Gubernijos miškuose veikė Lietuvos partizanų būriai (dar Girkančių‑Tyrelio miškai).

2355

228

-Gubernijos miškas