Gruževskia (lenk. Grużewscy), 16 a.–20 a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos bajorų giminė.
Pavelas (Povilas) 16 a. viduryje turėjo dvarų Lomžos apylinkėse. Iš 8 jo sūnų 5 – Jonas, Mikalojus, Jokūbas, Andrius ir Domijonas – apie 1560 persikėlė į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Išskyrus Jokūbą, apsigyvenusį Naugarduko žemėje, įsikūrė (vedė, įgijo dvarų) Dirvėnų valsčiuje, Žemaitijoje. Tapo evangelikais reformatais, iki 20 a. pradžios materialiai rėmė, gynė nuo persekiojimų evangelikus reformatus. Palaikė ryšius su Radvilomis.
Žymiausi buvo Jono palikuoniai, jų svarbiausia valda – Kelmė. Povilo sūnus Jonas (1540–1609 11 Kelmėje) 1560 įsikūrė Naugarduko žemės Barcino dvare. 1572 paskirtas Šiaulių valstybinės valdos Žemaitijoje vietininku. 1586 įgijo Želvių (Kelmės apylinkės), 1591 – Kelmės dvarus. Kelmėje įkūrė evangelikų reformatų bendruomenę, įsteigė mokyklą. Jono sūnus Jurgis (1591 Želviuose – 1651 04 25 Kelmėje) dalyvavo 17 a. pradžios karuose su Rusija, 1617–23 su Švedija Livonijoje. Nuo 1635 Žemaitijos žemės teisėjas. Valdė Kelmės ir kitus dvarus. Kelmėje pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią, mokyklą. Jurgio sūnus Jonas (m. 1689) su kitais pasirašė 1655 Kėdainių sutartį su Švedija, bet dalyvavo 1656 sukilime prieš Švedijos okupaciją, 1654–67 – kare su Rusija. Nuo 1656 Žemaitijos vėliavininkas, nuo 1684 Žemaitijos pakamaris. Jurgio sūnus Kristupas (m. 1682) buvo Vilniaus tvarkininkas, arba vaiskis, nuo 1674 Žemaitijos žemės teisėjas. Trečias sūnus Mikalojus (m. 1672) nuo 1659 buvo Mažųjų Dirvėnų tijūnas.
Jono sūnus Jokūbas (m. 1709 04) buvo pulkininkas, Žemaitijos stalininkas, Stanislovo Leščinskio šalininkas. Po tėvo mirties valdė Padubysio (prie Kelmės) dvarą. Jokūbo sūnus Marcijonas (m. 1775 11 15) kapitonu tarnavo Prūsijos kariuomenėje. Jo sūnus Jurgis (m. 1807 11 08 Tilžėje) iškilo į Lietuvos kariuomenės generolus adjutantus. Kelmėje turėjo vertingą biblioteką, medalių ir monetų kolekciją. Marcijono sūnaus Jokūbo sūnus Julius (Julius Gruževskis) dalyvavo 1830–1831 sukilime.
Naugarduko atšakos Jonas (Jonas Gruževskis) buvo teologas. Boleslovas (1848 Verpenoje prie Kelmės – 1922 04 04 Kelmėje) Leipcige studijavo tapybą ir muziką, baigė Paryžiaus konservatoriją ir ten iki 1900 gyveno. Kristupas (m. 1863) buvo 1863–1864 sukilimo Lietuvos sukilėlių apygardos karo viršininkas. Žuvo Medeikių kautynėse.
-Gruževskis; -Pavelas Gruževskis; -Povilas Gruževskis; -Jonas Gruževskis; -Jokūbas Gruževskis; -Mikalojus Gruževskis; -Andrius Gruževskis; -Damijonas Gruževskis; -Jurgis Gruževskis; -Kristupas Gruževskis; -Marcijonas Gruževskis; -Boleslovas Gruževskis
2808