grybelinės ligos

grybẽlinės lgos, patogeninių grybų sukeltos žmogaus infekcinės ligos. Medicinoje grybelinių ligų sukėlėjai dažniausiai vadinami grybeliais. Grybelinės ligos skirstomos į 3 grupes: paviršines, arba dermatomikozes (pažeidžia suragėjusius odos sluoksnius – epidermį, plaukus, nagus ir gleivines), giliąsias poodines (pažeidžia odą ir giliuosius poodinius sluoksnius) ir sistemines (pažeidžia plaučius, plinta per kraują ir gali patekti į kitus organus). Susirgimą grybelinėmis ligomis dažnai lemia predisponuojantys veiksniai: nutukimas, cukrinis diabetas, atopija, drėgmė, smarkus prakaitavimas. Paviršines grybelines ligas sukelia grybeliai dermatofitai, mieliagrybiai, pelėsiniai. Pagal tai, nuo ko užsikrečiama, dermatofitai skirstomi į antropofilinius (nuo žmogaus), zoofilinius (nuo gyvulio), geofilinius (nuo dirvožemio). Dermatofitų sukeltos odos ir jos priedų paviršinės grybelinės ligos, arba dermatofitozės, pagal sukėlėją yra 3 rūšių: trichofitija, epidermofitija, mikrosporija. Dermatofitozėms būdingi aiškių ribų apvalūs rausvi, viduryje pabalę, pleiskanojantys židiniai pakilusiais kraštais. Kartais jie gali susilieti, dauginių pažeidimų atveju gali pakilti kūno temperatūra, padidėti limfmazgiai, varginti bendras silpnumas. Pagal pažeidimo vietą dermatofitozės skirstomos į galvos plaukuotosios dalies (taip pat antakių ir blakstienų), barzdos, veido, kūno ir galūnių (išskyrus plaštakas, pėdas, kirkšnis), kirkšnių, pėdų ir tarpupirščių, rankų, nagų grybelinės ligos. Galvos plaukuotosios dalies grybelinės ligos dažnai būna vaikams, užsikrečiama per kirpėjų instrumentus, kėdes, skrybėles, kepures. Skirstomos į paviršinę ir giliąją trichofitiją, mikrosporiją ir favusą. Kliniškai reiškiasi dauginiais apvaliais rausvais židiniais, plikimo ploteliais, žemu plaukų lūžimu (2–3 mm). Jei pažeidžia giliau, dar būdinga folikuliniai pūliniai su išskyromis, padidėja regioniniai limfmazgiai. Barzdos grybelinėms ligoms būdinga gilus plauko folikulo uždegimas, rausvos pleiskanojančios plokštelės, po gydymo dažnai lieka randai. Vyrams dažnai būna ir kirkšnių grybelinės ligos, pasireiškiančios niežėjimu. Pėdų ir tarpupirščių grybelinės ligos – viena dažniausių infekcijų, kuria suserga 30–70 % žmonių. Užsikrečiama per batus, kojines, kilimus. Skiriamos 4 klinikinės formos, kurioms būdinga niežulys, įtrūkimai, šlapiavimas, pleiskanojimas ar pūslelės. Kartais pažeidžiamos ir rankos. Nagų grybelis pažeidžia rankų ir kojų nagų plokšteles. Dermatofitozės gydomos vietinio poveikio vaistais nuo grybelio. Mieliagrybiai sukelia kandidamikozes, įvairiaspalvę dedervinę. Pelėsiniai grybeliai labai paplitę aplinkoje, bet vieni retai sukelia infekcijas, dažniau kartu su kitais grybeliais. Prie gilių poodinių grybelinių ligų priskiriama sporotrichozė, chromomikozė ir micetoma. Sisteminėmis grybelinėmis ligomis (aktinomikoze, aspergilioze, kriptokokoze, blastomikoze, kokcidioidomikoze, parakokcidioidomikoze, histoplazmoze) užsikrečiama oro lašiniu būdu per plaučius, vėliau jos gali išplisti kituose organuose. Gydomos sisteminio poveikio vaistais nuo grybelio.

1

1721