Grýva (latv. Grīva), Daugpilio miesto pietinė dalis Dauguvos kairiajame krante, Dauguvos ir Laukesos santakoje.
Istorija
18 a. pradžioje vietovė vadinta Jeruzale (latviškai Jeruzaleme), nuo 1832 – Gryva-Zemgale. 1875–79 Gryvoje vokiečių mokykloje mokėsi J. Rainis. Per I pasaulinį karą Gryva sugriauta, 6 kartus sumažėjo gyventojų, 46 % jų sudarė rusai sentikiai. 1935 Gryvoje buvo 5546 gyventojai (55 % rusų). 1930–50 Gryva buvo Alūkstos apskrities, 1950–56 rajono centras. 1956 prijungta prie Daugpilio.
Lietuviai
13–19 a. etninės lietuvių žemės tarp Gryvos ir Kraslavos siekė Dauguvos upę. Iki 19 a. vidurio čia daug kur buvo kalbama lietuviškai. Lietuvišką priesagą ‑išk‑ turi 30 % Gryvos apylinkių vietovardžių. 1881 pastatyta Gryvos katalikų bažnyčia (lietuviškos Laukesos parapijos filija) priklausė Žemaičių vyskupijai. Nuo 1904 bažnyčioje laikytos pamaldos lietuvių kalba, gyvenvietėje rengti lietuviški vakarai su vaidinimais ir chorų koncertais. 1919 kovodama su bolševikais Gryvą du kartus užėmė Lietuvos kariuomenė. Gryvos kapinėse yra lietuvių savanorio, žuvusio 1919 per kovas su bermontininkais, kapas; 1994 pastatytas kryžius. 20 a. pirmoje pusėje Gryvos lietuviai sparčiai nutautėjo (1930 lietuviais užsirašė 5,6 % visų gyventojų). 20 a. pabaigoje Gryvos lietuviai dalyvavo Daugpilio lietuvių kultūros draugijos Rasa (atkurta 1989) veikloje.
2392