Grzegorz Piramowicz

Piramowicz Grzegorz (Gžegožas Piramòvičius) 1735 11 25Lvovas 1801 11 14Międzyrzec Podlaski, lenkų katalikų kunigas, pedagogas, švietėjas. Jėzuitas (1754). 1770–73 dėstė filosofiją jėzuitų kolegijoje Lvove, nuo 1774 kunigavo Kurówe (Liublino vaivadija), nuo 1785 – ir Końskowoloje (Liublino vaivadija), nuo 1797 – Międzyrzece Podlaski. 1773–94 dirbo Edukacinėje komisijoje, atliko liaudies mokyklų inspektoriaus funkcijas, 1775–87 šios komisijos Vadovėlių rengimo drugijos sekretorius. Sudarė Edukacinės komisijos statutą (išleistas 1781). Nuo 1800 Varšuvos mokslo bičiulių draugijos narys. Jo pedagoginėms pažiūroms būdinga Švietimo epochos idėjos, demokratizmas. Daug dėmesio skyrė liaudies mokyklų steigimui, parapinėse mokyklose įvedė dorovės pamokas. Tyrė protinio ir fizinio lavinimo, dorinio ugdymo uždavinius ir metodus, kėlė mokymo turinio klausimus, pilietinio ugdymo svarbą. Teigė, kad reikia pažinti visuomenės papročius ir teises, pažinti tėvynės istoriją, ja remiantis mokiniai turi gebėti daryti išvadas, sekti protėvių žygiais ir savo jėgas skirti tėvynei. Mokytojus skatino atsižvelgti į mokinių individualius skirtumus, juos vesti į gamtą, supažindinti su žemės ūkio darbais, pažangiomis ūkininkavimo formomis. Mokant patarė remtis vaizdumu, vaikų interesais, natūraliu procesų ir daiktų stebėjimu, patikrinti žinias atliekant įvairius darbus. Svarbiausi veikalai: Dorovės mokslas liaudžiai (Nauka obyczajowa dla ludu 1785), Mokytojo pareigos (Powinności nauczyciela 1787), Iškalba ir poezija liaudies mokykloms (Wymowa i poezja dla szkół narodowych 1792). G. Piramowicziaus pedagoginės idėjos turėjo įtakos švietimo raidai Lietuvoje. Iki 1831 sukilimo iš G. Piramowicziaus vadovėlių mokyta iškalbos.