gubèrnija (rus. < lot. guberno – valdau) 18 a.–20 a. pradžios Rusijos pagrindinis teritorinis administracinis vienetas, administruojamas gubernatoriaus.
Pirmąsias gubernijas (Sankt Peterburgo, Maskvos, Archangelgorodo, Smolensko, Kijevo, Kazanės, Azovo, Sibiro) 1708 sukūrė Petras I. 1775 jų buvo 50, 1917 – 78 (ir 20 gubernijas atitinkančių sričių). Nuo 18 a. pabaigos gubernijos buvo dalijamos į apskritis, kai kurios jungiamos į generalgubernatorijas. 1837 gubernijos pakeitė vaivadijas Lenkijoje (1844 jų buvo 5, 1866 – 10, 1912 – 9). 1917–22 gubernija buvo Sovietų Rusijos, 1922–29 SSRS teritorinis administracinis vienetas (administravo vykdomasis komitetas). 1929 vietoj gubernijų buvo sudarytos sritys ir kraštai.
Lietuvoje
1795 12 iš Rusijos užimtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus, Trakų, Naugarduko vaivadijų ir Žemaitijos seniūnijos buvo sudarytos Vilniaus gubernija ir Slanimo gubernija. 1797 jos buvo sujungtos į Lietuvos guberniją; centras – Vilnius. 1801 Lietuvos gubernija suskirstyta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas (Gardino gubernija; po 1831 oficialiai, po 1840 ir faktiškai nebevadintos Lietuvos gubernijomis). 1795 sudarytai Kuršo gubernijai nuo 1819 priklausė Palanga ir Šventoji. 1843 sudaryta Kauno gubernija, 1837 – Augustavo gubernija, kuri 1867 suskirstyta į Suvalkų guberniją ir Lomžos guberniją.
1915 Vokietijos okupacinė valdžia gubernijas panaikino.