„Gudruna“ (Gudrun), „Kudrūna“, vokiečių herojinis epas. Sukurtas apie 1230–40 vidurine vokiečių aukštaičių kalba (parašytas Bavarijoje anoniminio kūrėjo, išliko 16 a. rankraštyje). Ankstyviausi Gudrunos šaltiniai – iš 9 amžiaus. Epą sudaro 1705 ketureilės strofos; pagrįstas senovės germanų padavimais ir sakmėmis, pasakų motyvais, kai kuriais istoriniais faktais. Herojai dažniausiai neturi mitinės genealogijos. Epas apima 400 metų laikotarpį, atsispindi vikingų laikų ir krikščioniškoji kultūra. Pirmojoje dalyje pasakojama apie grifo pagrobtą Airijos karaliaus Zigebando sūnų Hageną, jo jaunystę, vestuves su Indijos karalaite Hilda, antrojoje – Hildos ir Hageno dukters Hildos vedybų istorija, trečiojoje – Hildos dukters Gudrunos istorija; baigiasi laimingai – Gudrunos vestuvėmis. Gudruna nėra tipiškas herojinio epo personažas, jai būdinga nuolankumas. Epe aukštinamos viduramžių pagrindinės etinės vertybės – ištikimybė, garbė, meilė, daug vietos skiriama žiaurioms kovoms pavaizduoti, ryšku kurtuazinės kultūros bruožai. Gudrunos literatūriniai šaltiniai sunkiai identifikuojami, nežinomas pirmasis vokiečių sakmės apie Hildą variantas. Gudrunos vardas pirmą kartą minimas islandų sagoje, bet sąsajų su Gudruna nėra. Lietuvių kalba išleistas K. Hennigerio atpasakojimas (1944), epas – 2002.
2959