Guerrero (Gerèras), valstija Meksikos pietuose, prie Ramiojo vandenyno.
Plotas 63 749 km2. 3,64 mln. gyventojų (2019).
Centras – Chilpancingo (206 600 gyventojų, 2019); didžiausias miestas – Acapulco (720 400 gyventojų, 2019). Kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Iguala (122,6), Zihuatanejo (68,8).
Paviršius kalnuotas: Pietų Sierra Madrės (didžiausias aukštis 3703 m) ir Vulkaninės Kordiljeros kalnagūbriai; juos skiria Balsaso upės slėnis. Prie Ramiojo vandenyno – siaura pajūrio žemuma.
Guerrero vidurinėje ir šiaurinėje dalyse yra karstinių reljefo formų; daug karstinių urvų (giliausias – San Miguelio urvas; gylis 455 m), požeminių upių (Río Subterráneo de Chontacoatlánas; ilgis 5,8 km).
Šiaurės vakaruose, Guerrero ir Michoacáno valstijos pasienyje, yra Infiernillo tvenkinys (12,5 mlrd. m3; patvenkta Balsaso upė) ir hidroelektrinė (galia 1120 MW).
Klimatas tropinis, drėgnas ir karštas (per metus vidutiniškai iškrinta 1400 mm kritulių, aukščiausia temperatūra 31–32 °C, žemiausia 21–24 °C; birželio–lapkričio mėnesiais – tropinių ciklonų laikotarpis). Kasama sidabras, auksas, gyvsidabrio, cinko, švino rūdos.
Maisto, medienos apdirbimo, odos pramonė. Pramonės svarbiausi centrai: Iguala, Chilpancingo, Acapulco. Amatai.
Dirbtinai drėkinamose žemėse ir pajūrio žemumoje auginama kukurūzai, ryžiai, sorgai, vilnamedžiai, cukranendrės, kavamedžiai, tabakai, citrinmedžiai. Ekstensyvioji gyvulininkystė. Kertamas miškas.
Per Guerrero eina Meksiko–Acapulco automobilių greitkelis. Acapulco žvejybos ir prekybos uostas, tarptautinis oro uostas. Turizmas. Pajūrio kurortai: Acapulco, Ixtapa‑Zihuatanejo, Zihuanateo.
Istorija
Dabartinio Guerrero teritoriją apie 1500 nukariavo actekai, 16 a. pirmoje pusėje – ispanų konkistadorai. 1849 jai suteiktas valstijos, pavadintos Meksikos nepriklausomybės kovų vadovo V. Guerrero vardu, statusas.