Guido Imbens

Imbens Guido (Gvidas Ibensas) 1963 09 03Geldrop (Šiaurės Brabanto provincija, Nyderladnai), Nyderlandų ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas. Amerikos menų ir mokslų akademijos (2009), Nyderlandų karališkosios menų ir mokslų akademijos (2017), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys (2022). Dr. (1991).

Išsilavinimas ir darbinė veikla

Mokydamasis vidurinėje mokykloje susipažino su vieno ekonometrijos pradininkų J. Tinbergeno darbais. Jo idėjų paveiktas įstojo į Rotterdamo Erasmus universitetą studijuoti ekonometrijos, 1983 baigė bakalauro studijas, 1983–1984 to universiteto tyrimų asistentas. 1985–1986 Hullo universiteto (Kingston upon Hull, Jungtinė Karalystė) mokslo darbuotojas, 1986 baigė to universiteto ekonomikos ir ekonometrijos magistrantūrą. 1986–1989 Browno universiteto (Providence, Rod Ailando valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos) mokslinių tyrimų asistentas, 1989 baigė to universiteto ekonomikos magistrantūrą, 1991 – doktorantūrą. 1989–1990 dėstė Tilburgo universitete (Nyderlandai), 1990–1997 ir 2006–2012 Harvardo universitete, 1997–2001 Kalifornijos universitete (Los Andžele), 2001–2006 Kalifornijos universitete (Berkeley), nuo 2012 dėsto Stanfordo universitete; profesorius (1997). Nuo 1998 ir Nacionalinio mokslinių tyrimų biuro tyrėjas.

Guido Imbens

Nuo 2019 žurnalo Econometrica vyriausiasis redaktorius.

Ekonometrikų draugijos narys (nuo 2001), Amerikos statistikų asociacijos narys (nuo 2020).

Mokslinė veikla

Mokslinės veiklos pagrindinės sritys: ekonometrija, statistiniai tyrimai, reiškinių priežastinių ryšių analizės metodika.

G. Imbensas (kaip ir J. D. Angristas, D. E. Cardas) kūrė metodikas ir sistemas, padedančias tyrimuose naudoti natūralius eksperimentus (kai nesikišama į procesus, o stebima, kas vyksta, kaip tiriamieji elgiasi, tada įvertinami gauti stebėjimo duomenys ir daromos išvados) hipotezėms ir priežastiniams ryšiams nustatyti ar patvirtinti. Jo pasiūlyti metodai pritaikomi ne tik ekonomikoje, bet ir kituose socialiniuose bei biomedicinos moksluose.

Tyrė valstybinio bazinių pajamų reguliavimo poveikį darbo jėgos pasiūlai. Su kitais mokslininkais tyrė garantuotų pajamų poveikį Masačusetso valstijos loterijos didelių sumų laimėtojams, kuriems laimėjimas buvo išmokėtas ne visas iš karto, bet dalimis per 20 m., ir nustatė, kad laimėjimas turėjo nedidelę įtaką tam, kiek tie laimėtojai dirbo: laimėjusieji labai dideles sumas tik šiek tiek sutrumpino savo darbo laiką, mažesnes sumas laimėjusiųjų darbo laikas nepakito, o laimėtojai bedarbiai per 6 m. po laimėjimo dirbo daugiau už loterijoje nelaimėjusius asmenis.

Veikalai

Paskelbė straipsnių įvairiuose mokslo žurnaluose.

Svarbiausi veikalai: Pakartotinio įsidarbinimo galimybė per verslo ciklą (Re-employment Probabilities over the Business Cycle, su Liza Lynch, 1993), Naujausi programos vertinimo pokyčiai ekonometrikoje (Recent Developments in the Econometrics of Program Evaluation, su Jeffreyʼu Wooldridgeʼu, 2008), Priežastinė išvada statistikoje, socialiniuose ir biomedicinos moksluose (Causal Inference for Statistics, Social, and Biomedical Sciences, su Donaldu Rubinu, 2015).

Apdovanojimai

Nobelio ekonomikos premija (2021, su D. E. Cardu ir J. D. Angristu).