gumbãvapsvės (Cynipidae), plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžių antšeimis. Apie 1300 rūšių. Smulkūs, dažniausiai 2–3,5 mm, kūnas juodas. Priekiniai sparnai turi uždarą trikampį narvelį (kai kurių gumbavapsvių rūšių patelės besparnės). Pilvelis suplotas iš šonų, stiebinis. Antenos iki 16 narelių. Gumbavapsvių yra parazituojančių (dvisparnius, amarus), apie 80 % augalėdės, vystosi augaluose ar ant jų dalių, sudaro nenormalias išaugas gãlus. Įvairių gumbavapsvių rūšių išaugų formos labai skirtingos. Lervos žiemoja gumbuose, pavasarį iš jų išlenda suaugėliai. Dauguma turi 2 kartas. Kai kurių rūšių pirmoji karta gumbus sudaro ant šaknų (ąžuolo), antroji – ant ąžuolo lapų ar ūglių. Lietuvoje apie 30 rūšių. Dažniausia rožinė gumbavapsvė (Rhodites rosae), jos 2–5 cm pločio ilgais minkštais plaukeliais padengti galai susidaro ant erškėčių lapų, ūglių, žiedų, vaisių. Nereta avietinė gumbavapsvė (Diastrophus rubi). Ant ąžuolų šaknų, lapų aptinkamos 7 rūšys. Dažnos ąžuolinė obuoliškoji gumbavapsvė (Diplolepis quercus folii), ąžuolinė žirniškoji gumbavapsvė (Diplolepis divisa).
2149