Gumo ūkas

Gumo ūkas

Gumo ūkas (Gãmo kas), didžiausių kampinių matmenų (apie 40°) emisinis dujų ūkas, kurio pagrindinė dalis matoma Burių ir Laivagalio žvaigždynuose. Gumo ūko centro nuotolis nuo Saulės apie 1000 l.y. Dėl įvykusių supernovų sprogimų ir masyvių žvaigždžių vėjo Gumo ūkas plečiasi 10–20 km/s greičiu. Gumo ūke yra supernovų liekanų, jonizuoto vandenilio sričių, OB žvaigždžių asociacijų, daug žvaigždžių formavimosi sričių. Gumo ūko švytėjimą daugiausia lemia supermilžinių žvaigždžių: Laivagalio ζ (O4If spektrinės klasės) ir Burių γ² dvinarės, sudarytos iš O8I spektrinės klasės ir Wolfo ir Rayet tipo žvaigždžių, spinduliuotė. Gumo ūko centro kryptimi Burių žvaigždyne rentgeno ir radijo teleskopais matomas apie 8° skersmens apvalus ūkas (prieš apie 11 000 metų sprogusios supernovos liekana), kurio centre yra Burių (Vela) pulsaras (atstumas apie 950 l.y.), stiprus radijo ir rentgeno spinduliuotės šaltinis. Šio ūko pakraštyje matoma kita, gerokai jaunesnė (apie 700 metų), apie 2° skersmens supernovos liekana (atstumas apie 650 l.y.).

Gumo ūką 1952 atrado Australijos astronomas Colinas Stanleyʼis Gumas.

3056