riedėjimo guoliai
guõlis, mašinos, mechanizmo, prietaiso atraminis elementas, palaikantis sukančiuosius velenus, ašis ir kitas mašinų dalis, priimantis jų apkrovą ir sudarantis su jomis sukimosi porą. Pagal veikimo principą guolis būna slydimo (veleno kakliukas slysta atraminiu paviršiumi) ir riedėjimo (tarp veleno kakliuko ir atraminio paviršiaus rieda rutuliukai, ritinėliai ar kiti riedėjimo kūnai), pagal apkrovos kryptį – ašiniai, radialiniai ir universalieji, pagal konstrukciją – neišardomieji, išardomieji, nusistatantieji (galintys priimti abiejų krypčių ašinę apkrovą). Slydimo guolio – korpuse įtvirtinta cilindrinė įvorė (paprasčiausias slydimo guolis) arba įpresuotas (ar sumontuotas mašinos stove) įvorės pavidalo įdėklas (neišardomasis guolis), jis gali būti ir iš 2 ar daugiau su įvarža į korpusą įstatomų dalių (išardomasis guolis).
Įdėklų darbo paviršiai dažniausiai dengiami bronza, babitu, metalo keramika ar kita antifrikcine medžiaga. Jais tiesiogiai arba per skysčio (alyvos) ar dujų sluoksnį (aerostatiniai, aerodinaminiai guoliai), magnetinių jėgų lauką (magnetiniai guoliai) slysta veleno kakliukas. Tepami plastiškaisiais ar skystaisiais tepalais. Slydimo guoliai daugiausia naudojami turbinose, generatoriuose, siurbliuose, štampuose, presuose, žemės ūkio mašinose, buitinėje technikoje. Riedėjimo guoliai standartizuoti ir lengviau pakeičiami, todėl labai paplitę įvairių mašinų, mechanizmų ar prietaisų atramose. Turi išorinį ir vidinį žiedą (kartais vieną iš jų atstoja veleno kakliukas ar kitas atraminis paviršius), ridinius ir juos skiriantį separatorių (ne visada). Vidinis žiedas tvirtinamas prie veleno, išorinis įstatomas į korpusą; riedėjimo takeliai būna velene arba guolio žieduose. Pagal ridinio formą šie guoliai būna adatiniai, ritininiai ir rutuliniai, pagal ridinių eilių skaičių – vienaeiliai, dvieiliai ir daugiaeiliai. Guolių žiedai ir ridiniai dažniausiai daromi iš chromu legiruoto grūdintojo plieno; separatoriai štampuojami iš minkšto plieno ar žalvario. Tepami plastiškaisiais (t. p. alyva) ir kietaisiais (vakuume ir kritinėje temperatūroje) tepalais. Lyginant su riedėjimo guoliais, slydimo guoliai dirba tiksliau ir tyliau, mažiau vibruoja, nesudėtinga jų gamyba ir rinkimas, bet nestandartizuoti, juose didesni (apie 10 kartų) trinties nuostoliai, didesni ašiniai gabaritai, įdėklams reikia brangių spalvotųjų metalų, sudėtingiau prižiūrėti.
Pirmuosius riedėjimo guolius sukūrė Leonardo da Vinci; juos pradėta gaminti 1883 Vokietijoje.
guoliai: a – riedėjimo (rutulinis), b – slydimo; 1 – vidinis žiedas, 2 – išorinis žiedas, 3 – separatorius, 4 – rutuliukas, 5 – korpuso dangtis, 6 – korpusas
2652