guõtė (Hygrophorus), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, guotinių (Hygrophoraceae) šeimos grybų gentis. Žinoma apie 260 rūšių. Paplitę visame pasaulyje. Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, vidutinio dydžio, retai dideli, mėsingi, kartais su daliniu apvalkalu, vienmečiai. Kepurėlė išgaubta ar paplokščia, gali būti kūgiška, su gūbreliu ar įdubusi, balta, pilka, geltona, ruda ar kitų spalvų, padengta žvyneliais ar lygi, gleivėta (kai drėgna), lipni (kai sausa). Himenoforas lakštelinis, lakšteliai balti, pilki, gelsvi, stori, reti, plačiai priaugę prie koto arba kotu nuaugę žemyn, formuojantys bespalves papėdspores. Kotas centrinis, cilindrinis, gali būti plaušuotas ar smulkiai žvynuotas, gleivėtas ar sausas, kartais su dalinio apvalkalo liekanomis. Trama paprastai būna balta, kvapinga arba be ypatingo kvapo. Mikoriziniai grybai. Auga ant dirvožemio, miškuose, parkuose. Yra valgomų grybų.
juosvataškės guotės
Lietuvoje žinoma apie 30 rūšių. Dažnesnės yra kvapioji guotė (Hygrophorus agathosmus), šalninė guotė (Hygrophorus hypothejus), margakotė guotė (Hygrophorus olivaceoalbus), juosvataškė guotė (Hygrophorus pustulatus).
Labai retos, saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (2021): juosvoji guotė (Hygrophorus atramentosus), geltonžvynė guotė (Hygrophorus chrysodon), kietoji guotė (Hygrophorus penarius), ūmėdinė guotė (Hygrophorus russula).
ūmėdinė guotė
juosvoji guotė
1989