guotẽnė (Hygrocybe), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, guotinių (Hygrophoraceae) šeimos grybų gentis. Žinoma apie 350 rūšių. Paplitę visame pasaulyje.
kūginė guotenė
Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, smulkūs ar vidutinio dydžio, retai dideli, vidutiniškai mėsingi, ryškių spalvų, vienmečiai. Kepurėlė išgaubta, kūgio formos, paplokščia, kartais centre su gūbreliu ar įdubusi, raudona, oranžinė, geltona, ruda, balsva, ar kitų spalvų, lygi ar padengta smulkiais žvyneliais, gleivėta ir slidi (kai drėgna), lipni ar nelipni (kai sausa). Himenoforas lakštelinis, lakšteliai geltoni, oranžiniai, gelsvi, balti stori, reti, plačiai priaugę prie koto arba kotu nuaugę žemyn, formuojantys bespalves papėdspores. Kotas centrinis, cilindrinis, gali būti plaušuotas ar smulkiai žvynuotas, gleivėtas arba sausas. Trama paprastai būna blankiai raudona, oranžinė, geltona, balsva, kvepia silpnai arba neturi savotiško kvapo. Grybams būdingas biotrofinis gyvenimo būdas, gali sudaryti mikorizes ar gyventi kaip endofitai. Auga ant dirvožemio, pievose, ganyklose, pelkėse, pamiškėse, miškuose. Yra valgomų grybų.
Lietuvoje žinoma apie 20 rūšių. Labai dažna yra kūginė guotenė (Hygrocybe conica), gana dažnos – oranžinė guotenė (Hygrocybe acutoconica), voveraitinė guotenė (Hygrocybe cantharellus), geltonoji guotenė (Hygrocybe chlorophana). Remiantis molekuliniais tyrimais, kelios rūšys, anksčiau priklausiusios guotenės genčiai, perkeltos į kitas gentis – guotainės (Cuphophyllus; pievinė guotainė – Cuphophyllus pratensis) ir guotikės (Gliophorus; žalsvoji guotikė – Gliophorus psittacinus) gentis.
1989