gùrų kabos priklauso Nigerio ir Kongo kalbų makrošeimai.
Paplitimas
Gurų kalbos šeimai priskiriama apie 80 kalbų, vartojamų Vakarų Afrikoje – Burkina Fase, Benine, Toge, Ganoje, Dramblio Kaulo Krante, Malyje, Nigeryje, Nigerijoje. Kalbančiųjų apie 15 mln. (21 a. pradžioje).
Skirstymas
Skiriamos 8 kalbų šakos. Šiaurės vidurio šakai (38 kalbos) priskiriama oti voltų kalbų grupė (morių kalba, frafrų k., apie 820 000, Šiaurės Ganoje, apie 25 100, Pietų Burkina Fase; Ganos oficiali regioninė kalba, dagbanių k., apie 800 000, Ganoje, gurmų k., gurmančema, apie 710 000, Rytų Burkina Fase, apie 206 000, Togo šiaurės rytų dalyje, apie 65 000, Šiaurės Benine, apie 50 000, Nigerio pietvakarių dalyje; Nigerio oficiali regioninė kalba, pietų dagarių k., apie 700 000, Ganos šiaurės vakarų dalyje; oficiali regioninė kalba, šiaurės dagarių k., apie 388 000, Burkina Faso pietvakarių dalyje, konkomba, apie 500 000, Ganos šiaurės rytų ir apie 55 000, Togo šiaurės vakarų dalyje, kusaalų k., apie 420 000, Šiaurės Ganoje, apie 17 000, Pietų Burkina Fase, mamprulių k., apie 220 000, Šiaurės Ganoje, moba, moa, apie 190 000, Šiaurės Toge, apie 1900, Burkina Faso pietryčių dalyje, bimoba, apie 120 000, Šiaurės Ganoje, nčamų k., apie 100 000, Vakarų Toge, 57 000, Rytų Ganoje, naudmų k., apie 146 000, Toge, valių k., apie 138 000, Ganos šiaurės vakarų dalyje, biriforų malbų k., apie 108 000, Burkina Faso pietvakarių dalyje, pietų biriforų k., apie 125 000, Ganos šiaurės vakarų dalyje, apie 4300, Rytų Dramblio Kaulo Krante, jomų k., apie 74 000, Benino šiaurės vakarų dalyje, vaama, apie 50 000, Benino šiaurės vakarų dalyje ir kitur), buamų kalbų grupė (buamų k., apie 186 000, Vakarų Burkina Fase, bomų k., apie 102 000, Malio pietvakarių dalyje; oficiali regioninė kalba, apie 56 000, Vakarų Burkina Fase, bvamų k., apie 94 000, Vakarų Burkina Fase), koromfių k. (apie 196 000, Šiaurės Burkina Fase), bulių k. (apie 150 000), konių k. apie 3800 (abi Šiaurės Ganoje). Pietų vidurio šakai (31 kalba) priskiriama grusių kalbų grupė (kabijų k., apie 700 000, Toge, apie 30 000, Benino šiaurės vakarų dalyje; Togo oficiali regioninė kalba, temų k., apie 205 000, Toge, apie 50 000, Vakarų Benine, apie 53 000, Rytų Ganoje, kasemų k., apie 120 000, Pietų Burkina Fase, apie 130 000, Šiaurės Ganoje; Ganos oficiali regioninė kalba, nunių k., apie 222 000, Vidurio ir Pietų Burkina Fase, lama, apie 118 000, Togo šiaurės rytų, ir apie 69 000, Benino šiaurės vakarų dalyje, sisala, apie 135 000, Šiaurės Ganoje, apie 13 000, Pietų Burkina Fase, ljelių k., apie 130 000, Vidurio Burkina Fase, degų k., apie 26 500, Vakarų Ganoje, apie 1100, Rytų Dramblio Kaulo Krante, ir kt.), lobių ir kirmų kalbų grupė (lobių k., apie 474 000, Burkina Faso pietryčių, apie 225 000, Dramblio Kaulo Kranto šiaurės rytų, 7000, Ganos šiaurės vakarų dalyje, kirma, čerma, apie 61 500, Burkina Faso pietvakarių dalyje, apie 1700, Šiaurės Dramblio Kaulo Krante, ir kitur), dogosių k. (apie 30 000), kaanų k. (apie 6000), khe (apie 1300, visos Burkina Faso pietvakarių dalyje), khisa (apie 5000, Dramblio Kaulo Kranto šiaurės rytų ir apie 3000, Burkina Faso p.v. dalyje). Atskiras šakas sudaro kelios kalbų grupelės ar pavienės kalbos: kulangų teenų kalbos (bunų, virš 157 000, bondukų, apie 100 000, abi Rytų Dramblio Kaulo Krante ir Vakarų Ganoje), baatonų k. (apie 460 000, Benino šiaurės rytų dalyje, apie 100 000, Rytų Nigerijoje), vijemų k. (apie 8000), tjefų k. (apie 1000), šiaurės ir pietų tusių kalbos (apie 39 000), varų ir natiorų kalbos (varų k., apie 4500, natiorų k., apie 2400, visos Burkina Faso pietvakarių dalyje).
Gramatinės ypatybės
Gurų kalbų kalbų giminystė nustatyta 1854, bet ilgą laiką gurų kalbos skirtos prie Benuės ir Kongo kalbų šeimos bantoidų kalbų. Prie gurų kalbų anksčiau skirtos dogonų ir senufų kalbos 21 a. pradžioje laikomos atskiromis kalbų šeimomis. Gurų kalbos turi 5–10 priešakinės ir užpakalinės eilės balsių sistemą. Būdinga balsių nazalizacija, dažna balsių harmonija. Turi lūpinius gomurinius priebalsius gb ir kp. Dvibalsių neturi. Skiemens struktūra – CV, CVC (C – priebalsis, V – balsis). Kalbos toninės, turi 2–4 leksines ir gramatines reikšmes skiriančius tonus. Žodžių daryboje dažniausiai naudojama sufiksacija ir sudūrimas. Daiktavardžiai turi iki 11 leksinių gramatinių klasių, kurių formalus rodiklis – priesaga, rečiau priešdėlis. Būdinga sudėtinga skaitvardžio sistema. Veiksmažodžio esamasis, būtasis ir būsimasis laikas reiškiamas pagalbiniais veiksmažodžiais ir dalelytėmis. Dažniausia sakinio struktūra – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO).
Raštas
Daugelis kalbų turi raštą lotyniškomis raidėmis, išleistos gramatikos, žodynai, Biblija, kai kuriomis kalbomis (vaama, frafrų, gurmų, kabijų ir kitomis) transliuojamos radijo ir televizijos laidos, mokomasi vidurinėse mokyklose. Yra kalbų, neturinčių savo rašto.
Kai kurios kalbos turi oficialios regioninės kalbos statusą.
85