Mahler Gustav (Gustavas Mãleris) 1860 07 07Kalištĕ (dabar Vysočinos kraštas, Čekija) 1911 05 18Viena, Austrijos kompozitorius, dirigentas. Vienas žymiausių 19 a. pabaigos–20 a. pradžios simfonistų.
Išsilavinimas ir veikla
1878 baigė Vienos konservatoriją. Nuo 1877 klausė istorijos ir filosofijos paskaitų Vienos universitete, privačiai pas A. Brucknerį mokėsi harmonijos ir kontrapunkto. Nuo 1880 dirigavo operos teatruose (Hallėje, Liublianoje, Olomouce, Vienoje ir Kasselyje). 1885 pakviestas į Prahos vokiečių teatrą, jame pirmą kartą dirigavo W. A. Mozarto ir R. Wagnerio operas (už jų interpretacijas vėliau buvo labai vertinamas), 1886 dirigavo Leipcigo miesto teatre. 1888–91 Karališkosios operos Budapešte direktorius, 1891–97 – Hamburgo miesto teatro pirmasis dirigentas. Hamburge po H. von Bülowo mirties (1894) kurį laiką dirigavo abonementinius koncertus. 1897 kaip dirigentas gastroliavo Maskvoje, Sankt Peterburge, Varšuvoje, Miunchene ir Budapešte. Nuo 1897 Vienos rūmų operos dirigentas, vėliau (iki 1907) teatro direktorius. 1898–1901 Vienoje vadovavo filharmoniniams koncertams. 1907 sveikata pablogėjo, gydytojai nustatė sunkią širdies ligą.
Gustav Mahler
1907–09 dirigavo Metropolitan Opera teatre Niujorke (debiutavo 1908 R. Wagnerio opera Tristanas ir Izolda). Nuo 1909 buvo Niujorko filharmonijos draugijos orkestro vadovas. Vasaromis dirigavo ir kūrė Europoje.
Kūryba
G. Mahleris laikomas vienu žymiausių vėlyvojo romantizmo kompozitorių (greta A. Brucknerio ir R. Strausso). Muzikai būdinga romantizmo ir ekspresionizmo estetinės nuostatos. G. Mahleris kūrybą grindė dviem muzikos žanrais – simfonija ir daina. Šių žanrų derinimas padėjo atsirasti naujiems sintetiniams žanrams. Kūrė sudėtingą simfonišką dainų akompanimentą (Stebuklingasis berniuko ragas, Dainos apie mirusius vaikus), simfonijose naudojo dainų citatas (I–III simfonijos) arba dainą kaip ištisą simfonijos dalį (II–IV simfonijos), sujungė simfoniją ir dainą (Daina apie žemę), simfoniją ir kantatą (VIII simfonija).
G. Mahlerio stilius susiklostė veikiamas daugelio skirtingų šaltinių, tarp jų – L. van Beethoveno simfoninės kūrybos, F. Schuberto dainų, daugiausia R. Wagnerio ir A. Brucknerio muzikos. Jo originalumas pagrįstas populiariąja (šokių orkestrų intonacijos) ir karine (janyčarų) muzika, vokiečių ir žydų muzikiniu folkloru.
Kūriniai
Sukūrė 9 simfonijas (X nebaigta): I D‑dur (1884–88, redaguota 1892–96; dar vadinama Titanas / Titan), II c‑moll sopranui, altui, mišriam chorui ir orkestrui (1887–94, 4 d. žodžiai iš A. von Arnimo ir C. Brentano rinkinio Stebuklingasis berniuko ragas, 5 d. pagal F. G. Klopstocko odę Prisikėlimas), III d‑moll altui, moterų, berniukų chorams ir orkestrui (1895–96, 4 d. žodžiai pagal F. Nietzsche’s Taip kalbėjo Zaratustra, 5 d. žodžiai iš A. von Arnimo ir C. Brentano rinkinio Stebuklingasis berniuko ragas), IV G‑dur sopranui ir orkestrui (1899–1901, 4 d. A. von Arnimo ir C. Brentano žodžiai), V cis‑moll (1901–02), VI a‑moll (1903–04), VII e‑moll (1904–05), VIII Es‑dur 3 sopranams, 2 altams, tenorui, baritonui, bosui, berniukų chorui, 2 mišriems chorams ir orkestrui (1906–07, dar vadinama Tūkstančio simfonija / Symphonie der Tausend, d. 1 himnas Veni Creator Spiritus 2 d., žodžiai pagal J. W. Goethe’s Faustą), IX D‑dur (1908–09), X Fis‑dur (Adagio 1910, d. 3 Purgatorio instrumentavo E. Křenekas, kitos dalys vėliau atkurtos pagal G. Mahlerio eskizus), simfoniją Daina apie žemę tenorui, altui (arba baritonui) ir orkestrui (Das Lied von der Erde 1907–08, žodžiai pagal H. Bethge’s kinų poezijos vertimų rinktinę Kinų fleita), kantatą Rauda sopranui, altui, tenorui, mišriam chorui ir orkestrui (Das klagende Lied 1878–80, redaguota 1899, G. Mahlerio žodžiai), dainų ir vokalinių ciklų, tarp jų – 4 dainų ciklas Keliaujančio pameistrio dainos balsui ir fortepijonui arba orkestrui (Lieder eines fahrenden Gesellen 1883–85, G. Mahlerio žodžiai), Stebuklingasis berniuko ragas balsui ir fortepijonui arba orkestrui (Des Knaben Wunderhorn 1892–98, 12 dainų, A. von Arnimo ir C. Brentano žodžiai), 5 dainų ciklas Dainos apie mirusius vaikus balsui ir fortepijonui arba orkestrui (Kindertotenlieder 1901–04, F. Rückerto žodžiai), instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvartetas (nebaigtas, 1876–78), L. van Beethoveno, F. Schuberto, A. Brucknerio, J. S. Bacho ir kitų kompozitorių kūrinių instrumentuotės ir aranžuotės.
R: Ein Glück ohne Ruh’: Die Briefe Gustav Mahlers an Alma München 1997. L: I. Barsova Simfonii Gustava Malera Moskva 1975; D. Cooke Gustav Mahler London 21980; H. H. Eggebrecht Die Musik Gustav Mahlers München 21986; H. Danuser Gustav Mahler und seine Zeit Laaber 21995.
943