Špet Gustav (rus. Густав Шпет; Gustavas Špètas) 1879 03 26Kijevas 1937 11 16Kolpaševo (Tomsko sr.; sušaudytas), rusų filosofas, psichologas, vertėjas. Dr. (1916).
Išsilavinimas ir veikla
1898–1905 studijavo gamtos mokslus ir istoriją Kijevo universitete. 1911–23 dėstė Maskvos universitete, 1910–13 stažavo Edinburgo, Paryžiaus, Berlyno ir Göttingeno universitetuose, klausėsi E. Husserlio paskaitų; profesorius (1918). Tęstinio leidinio Mysl' i slovo (1917–21) vienas įkūrėjų, vyriausiasis redaktorius ir straipsnių autorius. 1919–20 aktyviai dalyvavo Maskvos lingvistinio būrelio (R. Jakobsonas, G. Vinokuras ir kiti) veikloje. 1923–29 Rusijos meno akademijos narys, 1927–29 viceprezidentas. 1935 buvo melagingai apkaltintas kontrrevoliucine veikla, suimtas ir ištremtas į Sibirą, 1937 – sušaudytas.
Gustav Špet (20 a. 3 dešimtmetis)
Tyrimų sritys ir idėjos
Pažiūroms turėjo įtakos G. W. F. Hegelio istorijos samprata, E. Husserlio fenomenologija, W. Dilthey hermeneutikos idėjos ir W. von Humboldto kalbos filosofija, G. Čelpanovas. Tyrinėjo kultūros, meno filosofijos, psichologijos, kalbotyros klausimus. Siekė sukurti filosofiją kaip tikslų, racionaliai pagrįstą mokslą. Teigė, kad tikrovės pagrindas ir esmė yra idealūs. Sąmonė yra ne anapus, bet pačioje tikrovėje. Kalbą suprato kaip daug funkcijų turinčią prasmių sistemą, kultūros pagrindą. Žodis yra tikrovės struktūros dalis ir kultūros šifras. G. Špeto hermeneutinės filosofijos užduotis – interpretuoti, iššifruoti kultūros prasmes ir tekstus. Turėjo įtakos Maskvos ir Prahos lingvistiniams būreliams.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Reiškinys ir prasmė (Javlenie i smysl 1914), Istorija kaip logikos problema (Istorija kak problema logiki), Sąmonė ir jos savininkas (Soznanie i ego sobstvennik, abu 1916), Hermeneutika ir jos problemos (Germenevtika i ejo problemy 1918), Estetikos fragmentai (Ėstetičeskie fragmenty 1922–23), Vidinė žodžio forma (Vnutrennjaja forma slova 1927). G. Špetas į rusų kalbą išvertė anglų literatūros, G. W. F. Hegelio veikalų.