Holoubek Gustaw (Gustavas Holòubekas) 1923 04 21Krokuva 2008 03 06Varšuva, lenkų aktorius, režisierius. Lenkijos mokslų akademijos narys (1994). 1947 baigė Aukštąją teatro mokyklą Krokuvoje. Vaidino Krokuvos, Katowicų teatre, nuo 1958 Lenkų, 1959–83 (su pertraukomis) Dramos (1972–83 ir vadovavo), 1963–68 Tautos teatre Varšuvoje. Nuo 1989 vaidino Ateneum teatre (nuo 1996 ir meno vadovas). 1976–82 Lenkijos Seimo narys, 1989–91 senatorius. Nuo 1973 dėstė A. Zelwerowicziaus aukštojoje teatro mokykloje (nuo 1996 A. Zelwerowicziaus teatro akademija); profesorius (1991).
Žymesni vaidmenys: teatre – Alcestas (Molière’o Mizantropas 1951), Gecas (J.‑P. Sartre’o Velnias ir Ponas Dievas 1960), Pšelenckis (S. Żeromskio Pabėgo mano putpelėlė 1964), Ričardas III, Karalius Lyras (W. Shakespeare’o Ričardas III 1964, Karalius Lyras 1977), Konradas, Gustavas (A. Mickevičiaus Vėlinės 1968), Notaras Milčekas (A. Fredro Kerštas 1975); kine – Kuba (Kilpa 1957), Daktaras Gotardas (Klepsidros sanatorija 1973), Profesorius (Nuobodi istorija 1982, visų režisierius W. J. Hasas), Vladislovas Jogaila (Karališki sapnai 1988, režisierius G. Warchołas), Poetas (Lava 1989, režisierius T. Konwickis), Adamas Ostrowskis (Didelių linkėjimų knyga 1997, režisieriai W. Żogała, S. Kryńskis), Teresos tėvas (Meilės laiškai 2001, režisierius S. Kryńskis).
Žymesni spektakliai: J. Słowackio Mazepa (1952, 1992, vaidino Joną Kazimierą; 1975 sukūrė filmą; scenarijaus autorius), W. Shakespeare’o Hamletas (1962, vaidino Hamletą, 1979), A. Fredro Kerštas (1975), Sofoklio Karalius Edipas (2004). G. Holoubeko vaidybai būdinga intelektualumas, santūrumas, ironija, preciziškos raiškos priemonės. Parašė knygą Teatras yra pasaulis (Teatr jest światem 1986, su A. Hausbrandtu), autobiografiją Prisiminimai iš užmaršties (Wspomnienia z niepamięci 1999).
L: M. Czanerle Gustaw Holoubek Warszawa 1972; Gustaw Holoubek Warszawa 1997.
1706