Gustoni‑Jakūbónių miška yra Panevėžio, Pasvalio ir Pakruojo rj. savivaldybių teritorijose, 12 km į šiaurės rytus nuo Panevėžio. Plotas 7600 ha, mišku apaugę 6600 hektarų. Valstybinės reikšmės miškų 62 %, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Naujamiesčio, Joniškio regioninio padalinio Rozalimo girininkijoms; iki 2018 priklausė Panevėžio urėdijos Gustonių, Pakruojo urėdijos Pušaloto ir Klovainių girininkijoms. Sudaro Gustonių, Barklainių, Ažagų, Staroliškio, Eimuliškio, Aukštakiškių, Jakūbonių, Puodiškių miškai. Masyvas netaisyklingų kontūrų, ištįsęs iš šiaurės į pietus apie 18 km. Gustonių‑Jakubonių miškų šiaurinėje dalyje teka Mūšos intakas Mažupė su Meškerdžiu, šiaurės rytinėje – Lėvens intakas Amata su Ažagėle, pietvakarinėje – Šuojos intakai Vinkšnupis ir Smirdėlė, pietinėje – Nevėžio intakas Sudramala. Paviršius – banguota lyguma. Yra pelkių, didžiausia – Šermukšnių žemapelkė. Dauguma miškų nusausinti, upeliai sureguliuoti. Augavietės derlingos ir labai derlingos, laikinai įmirkusios, įmirkusios ir žemutinio tipo pelkinės. 97 % miškų yra ūkiniai, 1 % ekosistemų apsaugos, 2 % vandenų apsauginiai. Kultūrinės kilmės medynų 9 %. Beržynų yra 46 %, eglynų 17 %, uosynų 13 %, drebulynų 11 %, juodalksnynų 6 %, pušynų 4 %, ąžuolynų 2 %, baltalksnynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 30 %, pusamžiai medynai 29 %, bręstantys 23 %, brandūs 20 %. Medynų vidutinis amžius 47 m., bonitetas I,4, skalsumas 0,75, tūris 175 m3/ha. Miškuose yra kanopinių žvėrių, juodųjų gandrų, gervių, erelių rėksnių. Auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų (baltijinė gegūnė, plačialapė klumpaitė, paprastoji tuklė ir kiti).
Sovietų okupacijos metais Gustonių‑Jakubonių miškuose veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanų būriai (būrių vadai: A. Žygas, slapyvardis Aptiekorius, V. Juozokas, slapyvardis Petraitis, S. Valunta, slapyvardis Stumbras). Organizuotas partizaninis judėjimas čia išliko gana ilgai – paskutinis būrio vadas J. Šomka (slapyvardis Čerčilis) žuvo 1953.
2355
228
-Jakūbonių miškas