Gutaũčių pliakalnis ir gyvénvietė, piliakalnis su papėdės gyvenviete Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 0,8 km į pietvakarius nuo Gutaučių kaimo (Antalieptės seniūnija), prie Žirdės ištakų, jos dešiniajame krante. Gutaučių piliakalnis ir gyvenvietė priskiriami brūkšniuotosios keramikos kultūrai ir datuojami pirmo tūkstantmečio pirma puse.
Piliakalnis, vadinamas Pilaite, yra kalva, kurią iš šiaurės ir rytų juosia dauba, iš pietų ir vakarų – slėnumos. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio; šiaurinė šlaito dalis nukasta. Aikštelė ovali, 60 × 25 m dydžio, apardyta (ilgai buvo ariama); išliko iki 0,3 m storio kultūrinis sluoksnis. 19 a. pabaigoje prie piliakalnio esančiuose laukuose rasta geležinių kirvių ir peilių, geležies gargažių, kitų radinių (neišliko). Piliakalnio papėdėse yra senovės gyvenvietės liekanų; kai kur aptiktas iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta lipdytos lygiu ir brūkšniuotu paviršiumi keramikos, liejimo samtelių, geležies gargažių, geležinis pentinis kirvis.
Gutaučių piliakalnis
1949 ir 1979 žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas), 1985 – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (Kultūros paminklų apsaugos taryba), 1994 – Kultūros paveldo mokslinio centro (Kultūros paveldo centras) archeologai. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Rokiškio krašto muziejuje.
Gutaučių piliakalnis (1973, fotografas Algimantas Žilėnas; © Rokiškio krašto muziejus)
3049
Pilaitė