gvárdija (it. guardia – apsauga, sargyba), elitiniai valdovo ar valstybės vadovo apsaugos ir jam tiesiogiai pavaldūs kariniai daliniai. Valdovų asmeninė apsauga buvo jau senovėje (pvz., Persijos vadinamieji nemirtingieji, Romos pretoriečiai). Gvardiją turėjo vidurinių amžių valdovai (pvz., Prancūzijos karaliaus Liudviko XI gvardiją sudarė 4000 karių). Iki 21 a. pradžios tokių dalinių išliko Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse. Abiejų Tautų Respublikos gvardijos dydis – 1200 karių – buvo nustatytas Seimo 17 a. ir nepakito iki 1764. Saksų dinastijos laikotarpiu gvardija dalyvavo bendruose Saksonijos ir Abiejų Tautų Respublikos kariniuose manevruose. Tuo metu valdovo priklausomybei priskirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Jo Karališkosios Malonybės pėstininkų regimentas ir Jo Karališkosios Malonybės raitelių leibregimentas beveik visą laiką buvo dislokuoti Varšuvoje. Gvardija saugojo valdovą, jo rūmus, vykdė valdovo paliepimus, per karą lydėjo valdovą ir kovėsi jo pusėje per valstybės vidaus kovas (pvz., Baro konfederacija); tai buvo geriausiai parengti ir aprūpinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariniai daliniai, kuriuose tarnavo daug svetimšalių.
2156