Gvatemãlos architektūrà
Iki 16 amžiaus
Gvatemalos teritorijoje nuo seno plėtota majų kultūra. Iš 2–9 a. išliko majų miestų (Tikalis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979, Quiriguá – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1981, El Miradoras, Kaminaljuyú) su šventyklų, piramidžių, rūmų, mauzoliejų liekanomis. Svarbiausias statinys mieste buvo laiptuota piramidė su stačiakampio plano šventykla viršuje. Didikų, žynių rūmai buvo ilgi, siauri, dažniausiai kelių aukštų pastatai, išdėstyti aplink uždarą kiemą.
16–18 amžius
Ispanų konkistadorų užkariavimas 16 a. lėmė vietinės ikikolonijinės ir kolonijinės katalikiškosios kultūrų sąveiką. Nuo 16 a. vidurio ant majų miestų, gyvenviečių griuvėsių statyti nauji miestai su stačiakampiu gatvių tinklu, pagrindine aikšte, katedra, rotuše. Pastatų tipai ir formos panašūs į Ispanijoje statytų – su vidiniais kiemais (patijais), arkinėmis galerijomis, fontanais. Gyvenamuosiuose namuose naudoti ir mudecharų stiliaus elementai: puošnios medinės lubos ir langų grotos, arkos, maurų dekoras.
Šv. Kryžiaus bažnyčios Antiguoje fasadas (18 a.)
17 a. pabaigoje–18 a. Antiguoje (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979) pastatyta visuomeninių pastatų: Generalinių kapitonų rūmai (baigti 1764, architektas D. Navarro, 1699–1773), universiteto rūmai (1743, architektas J. M. Ramírezas, g. 1703), juose barokas susipynęs su mudecharų stiliumi. Sakraliniai pastatai statyti žemi ir platūs, su masyviais varpinių bokštais (kartais – be jų), be dekoro, fasadus skaidė puskolonės ir piliastrai. 18 a. antroje pusėje Katalikų Bažnyčiai aktyviai skleidžiant Europoje plitusius architektūros stilius susiformavo savita architektūra, jai (ypač sakraliniams pastatams) būdinga barokinis puošnumas, skulptūriškas fasadų, portalų, interjerų dekoratyvumas, vyravo augaliniai ornamentai, dažnai su indėniškais motyvais.
19–20 amžius
19 a. pradžioje kilus išsivadavimo judėjimui, ypač paskelbus nepriklausomybę (1821), imta tolti nuo Ispanijos kultūros tradicijų. Pradėta sekti prancūzų ir italų klasicizmo architektūra, projektuoti eklektiški pastatai. 20 a. pirmoje pusėje Gvatemalos architektai susidomėjo Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose plitusia nauja architektūros kryptimi – funkcionalizmu. Plėsti miestai, pastatyta naujų gyvenamųjų namų, miestai atstatinėti po žemės drebėjimų (1917, 1918, 1976); sostinėje Gvatemaloje pastatyta Prezidento rūmai (1933), vyriausybės rūmai (1941), kitų administracinių ir visuomeninių pastatų. Dauguma Gvatemalos miestelių, gyvenviečių užstatyta vienaukščiais, storomis sienomis indėnų būstais, dengtais šiaudais arba čerpėmis.
Pasaulio paveldo vertybės
Antigua, Tikalio nacionalinis parkas (abu nuo 1979), Quiriguá griuvėsiai ir archeologinis parkas (nuo 1981).
917
Gvatemalos kultūra
Gvatemalos konstitucinė santvarka
Gvatemalos partijos ir profsąjungos