Gvatemalos gamtinis žemėlapis
Gvatemãlos gamtà
Reljefas
Gvatemalos pietinę dalį užima Sierra Madrės kalnai. Juose yra veikiančių ir užgesusių ugnikalnių; aukščiausi: Tajumulco (4220 m, aukščiausia Gvatemalos viršūnė), Tacaná (4093 m), Santa María (3772 m), Fuego (3763 m, aktyviausias Centrinėje Amerikoje), Atitlánas (3537 m). Šiauriau yra Sierra de los Cuchumataneso, Sierra de Chuacúso, Sierra de las Minaso kalnagūbriai. Nuo Sierra Madrės kalnų juos skiria išilginis slėnis; juo teka Grijalvos ir Motaguos upės. Gvatemalos šiaurės rytuose yra Majų kalnai, šiaurėje – El Peténo žemuma, pietvakariuose (prie Ramiojo vandenyno) – siaura (40–60 km) pajūrio žemuma. Gvatemala yra seisminėje zonoje; stiprūs žemės drebėjimai buvo 1773, 1917, 1976.
Klimatas
Klimatas jūrinis tropinis. Lyja ištisus metus, ryškesni 2 lietingieji laikotarpiai – gegužės–liepos ir rugpjūčio–spalio mėnesiais; Gvatemalos pietryčiuose lietingasis laikotarpis gegužės–spalio mėnesiais. Tarpukalnių slėniuose ir prie Ramiojo vandenyno per metus iškrinta 500–1000 mm kritulių, Gvatemalos šiaurėje, šiaurės rytuose ir kalnų pietvakarinėje dalyse – 2000–4000 milimetrų. Karibų jūros pakrantėje dažni tropiniai ciklonai. Žemumose metų vidutinė temperatūra 23–27 °C, apie 1300 m aukštyje nuo 16 °C (sausio mėnesį) iki 20 °C (gegužės mėnesį). Kalnuose – vertikalusis klimato zoniškumas.
Atitláno ežeras (tolumoje – San Pedro ugnikalnis)
Vidaus vandenys
Gvatemalos upės priklauso Atlanto vandenyno (daugiau kaip 80 % šalies paviršiaus) ir Ramiojo vandenyno baseinams. Ilgiausia Gvatemalos upė – Motagua (teka į Karibų jūrą). Per El Peténo žemumą teka Usumacintos, Belizo ir Hondo upių intakai. Gvatemalos pietvakariuose daug trumpų upių, tekančių nuo Sierra Madrės kalnų į Ramųjį vandenyną.
Didžiausi ežerai: Izabalis, Atitlánas ir Petén Itzá. El Peténo žemumoje yra karstinių ežerų, daug pelkių.
Augalija
Apie 35 % Gvatemalos teritorijos apaugusi miškais. Šalies šiaurinėje dalyje, El Peténo žemumoje, auga drėgnieji atogrąžų miškai; yra savanų, kuriose auga pušys. Kitur – sezoniškai drėgni atogrąžų miškai, retmiškiai, savanos.
Gyvūnija
Veisiasi elniai, beždžionės, jaguarai, tapyrai, upėse – krokodilai. Gausu paukščių.
Aplinkos apsauga
10 nacionalinių parkų; Tikalio nacionalinis parkas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1979). Majų (nuo 1990), Sierra de las Minaso (nuo 1992), Trifinio Fraternidado tarpvalstybinis (nuo 2011, dalis yra Salvadore ir Hondūre) biosferos rezervatai.
7 Ramsaro konvencijos (Gvatemaloje įsigaliojo 1990) saugomos vietovės (plotas 6286 km2).
Gvatemalos konstitucinė santvarka
Gvatemalos partijos ir profsąjungos