Gvinėjos dailė

Gvinjos dail

apeiginė kaukė iš Bagos (medis, metalas)

Išliko 14–19 a. taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių – keramikos, tekstilės, namų apyvokos daiktų (raižyti, skaptuoti iš medžio, pinti iš šiaudų). Jų stilistika turi bendrų bruožų su kitų Afrikos regionų dailės dirbiniais, vyrauja ryškių spalvų (oranžinė, mėlyna, tamsiai raudona) geometrinių ornamentų dekoras. 14 a. dailę paveikė Ife, 16–17 a. – Benino kultūra. Skulptūros kurtos kulto reikmėms, rasta medinių, kaulinių, akmeninių dievybių, gyvūnų, protėvių dvasias simbolizuojančių skulptūrėlių. Ypač paplitusios ritualinės juodmedžio ir raudonmedžio kaukės – kaip ir apvalioji skulptūra, jos pasižymi ekspresyviomis kampuotomis formomis, aiškia struktūra.

15 a. plitusi kolonizacija slopino vietinę tradiciją. Atgavus nepriklausomybę (po II pasaulinio karo) pradėjo plėtotis profesionalioji dailė. Siekta išsaugoti nacionalinės dailės savitumą, sukurti Gvinėjos nacionalinės dailės mokyklą, ieškota vienijančių sąsajų su kitų Afrikos tautų menu. Vakarų Europoje studijavę Gvinėjos dailininkai skleidė modernizmo idėjas. Ryškesni tradicinės dailės elementai išliko skulptūroje, tapyboje ir grafikoje ryšku formalizmo tendencijos. Gvinėjos dailė (ypač skulptūra) paveikė 20 a. Vakarų Europos dailės kryptis – ekspresionizmą, kubizmą.

moters su vaiku figūra (medis, Antropologijos ir etnografijos muziejus Sankt Peterburge)

917

Gvinėjos kultūra

Gvinėja

Gvinėjos gamta

Gvinėjos gyventojai

Gvinėjos konstitucinė santvarka

Gvinėjos partijos ir profsąjungos

Gvinėjos ginkluotosios pajėgos

Gvinėjos ūkis

Gvinėjos istorija

Gvinėjos švietimas

Gvinėjos literatūra

Gvinėjos architektūra

Gvinėjos muzika

Gvinėjos choreografija ir teatras

Gvinėjos žiniasklaida