Gvinėjos gamta

Gvinėjos gamtinis žemėlapis

Gvinjos gamtà

Krantai

Krantai riasiniai, labai vingiuoti, pakrantėje daug salų.

Fouta Djallono kalnai

Reljefas

Paviršius kalnuotas. Vakaruose – Fouta Djallono kalnai (didžiausias aukštis – 1537 m, Tamgué kalnas), pietryčiuose – kristalinių kalnų masyvas (vidutinis aukštis apie 800 m, didžiausias – 1752 m, Nimbos kalnas). Gvinėjos vidurinėje dalyje – 300–400 m aukščio lyguma. Pakrantėje pelkėta 50–100 km pločio žemuma.

Mandina Bolongo upė

Klimatas

Klimatas subekvatorinis musoninis. Dėl Gvinėjos šiltosios srovės klimatas pakrantėje labai drėgnas (2000–4000 mm kritulių per metus). Gvinėjos vidurinėje dalyje iškrinta 1200–1500 mm kritulių; lietūs smarkūs, dažnos audros. Lietingasis laikotarpis šalies pietuose trunka 7–10 mėn. (nuo kovo, balandžio arba gegužės iki spalio arba lapkričio), šiaurėje – 5 mėnesius (birželį–spalį).

Aukščiausia metinė paros temperatūra nuo 30–33 °C pietuose iki 32–40 °C šiaurėje, žemiausia atitinkamai nuo 19–22 °C iki 14–21 °C.

Salos kriokliai (Labé apylinkės)

Vidaus vandenys

Didžiausios upės – Gambija, Bafingas (Senegalo aukštupys), Djoliba (Nigerio aukštupys) – išteka iš Fouta Djallono kalnų; yra krioklių.

Dirvožemiai

Fouta Djallono kalnus dengia akmeningi kalkžemiai ir geležaliumžemiai, Gvinėjos rytuose vyrauja geltonžemiai, vakaruose – salpžemiai.

Augalija

60 % Gvinėjos teritorijos užima miškai; daugiausia reti pakaitiniai miškai, yra miškuotųjų savanų, Fouta Djallono kalnuose ir upių slėniuose – drėgnieji atogrąžų miškai, pakrantėje – mangrovės.

malachitinis tulžys (Gambijos mangrovės)

Gyvūnija

Veisiasi drambliai, hipopotamai, antilopės, hienos, šernai, leopardai, gepardai, beždžionės, daug paukščių.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima 35,65 % (87,842 km²) Gvinėjos ploto. Nacionaliniai parkai – Aukštutinio Nigerio (vidurinėje šalies dalyje), Niokolo–Badiaro (šiaurėje, Senegalo pasienyje), Tristao faunos rezervatas.

4 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai: Nimbos kalno (pasaulio paveldo vertybė, 1981), Ziamos masyvo (abu 1980), Badiaro, Aukštutinio Nigerio (abu 2002).

16 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 1993) saugomų vietovių (plotas 90 654,46 km²).

2271

Gvinėja

Gvinėjos gyventojai

Gvinėjos konstitucinė santvarka

Gvinėjos partijos ir profsąjungos

Gvinėjos ginkluotosios pajėgos

Gvinėjos ūkis

Gvinėjos istorija

Gvinėjos švietimas

Gvinėjos literatūra

Gvinėjos architektūra

Gvinėjos dailė

Gvinėjos muzika

Gvinėjos choreografija ir teatras

Gvinėjos žiniasklaida